Karo archyvas

Apie Napoleono I veiklą, Prancūzijos kariuomenės plėšikavimą Kaune, pagaliau jos pasitraukimą iš miesto nemažai rašyta, bet vis dar pasigendama naujesnių ir detalesnių šio laikotarpio karinių įvykių aprašymų. Juo labiau kad šie įvykiai, supurtę visą Europą, yra ne vien Lietuvos istorijos dalis. Pagaliau, be imperatoriaus Napoleono I, Kaune lankėsi daug talentingų karvedžių, eilinių karių, puskarininkių, karininkų, vėliau tapusių žymiais Prancūzijos maršalais, politikais, medicinos specialistais, kurie labai paspartino pastarosios srities vystymąsi civiliniame gyvenime. Tą patį galima pasakyti apie Prūsijos, Vokietijos žemių, Lenkijos, Olandijos karius, tapusius žymiais karvedžiais, valstybės veikėjais. Kiekvienas karas žmonėms – tai neapsakomas skausmas, daugybė netekčių, sudaužyti likimai ir dažnai neišsipildžiusios viltys. Tai galima pasakyti ir apie 1812 m. įvykius, siejamus su siekiu, pasinaudojant Prancūzijos kariuomenės įžengimu į Rusijos imperiją, atkurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tačiau šie lūkesčiai taip ir liko neįgyvendinti.

Antrojoje straipsnio dalyje aptariamas husarų vėliavų vaidmuo svarbiausiuose ginkluotuose susirėmimuose per karus su įvairiais priešais, atskleidžiamas jų indėlis į svarbiausias XVII a. antrosios pusės lietuvių pergales tokiuose mūšiuose kaip Lojevo (1649 m.), Šklovo (1654 m.) ir Polonkos (1660 m.), analizuojami Lietuvos sunkiosios kavalerijos veiksmai svarbiausiose pirmojo karo su turkais ir jų vasalais etapo (1672–1676 m.) batalijose – Chotyno (1673 m.), Lvovo / Lysynyčių (1675 m.) ir Žuravno (1676 m.) mūšiuose. Atkreipiamas dėmesys į tarnybos prestižiniuose sunkiosios kavalerijos daliniuose svarbą, kaip reikšmingą šio laikotarpio pagrindinių Lietuvos vadų ir įvairaus rango dignitorių vėlesnės karinės ar politinės karjeros etapą.