Karo archyvas

Šiame straipsnyje, pasitelkiant trilypės spiralės (auksinio trikampio) teorinę prieigą, mokslinės ir analitinės literatūros apžvalgos ir refleksijos metodus, analizuojamas galutinio vartotojo (kariuomenės) vaidmuo ir vieta Lietuvos gynybos inovacijų ekosistemoje. Pagrindiniai straipsnio tikslai: apžvelgti gynybos inovacijų tendencijas šiuolaikinėje karyboje, atlikti Lietuvos saugumo ir gynybos ekosistemos analizę ir aptarti gynybos inovacijų integravimo į Lietuvos kariuomenę iššūkius. Šiame darbe pirmąkart teigiama, kad gynybos inovacijų ekosistemos tvarumo pagrindas ir varomoji jėga yra kariuomenės, kaip galutinio vartotojo, poreikių, mokslo potencialo ir pramonės galimybių suderinamumas. Užsienio gerosios praktikos pavyzdžiai ir analogijų analizė leidžia pateikti praktinių siūlymų dėl glaudesnio kariuomenės, mokslo ir pramonės bendradarbiavimo kuriant, vystant ir diegiant gynybos inovacijas valstybėje.

Šiame darbe pateikiamas 1931 m. Turkijos Respublikos Nacionalinės gynybos ministerijos išleisto dokumento, kuriame pristatoma susisteminta informacija apie Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos karines pajėgas, taip pat glausta apibendrinta informacija apie kiekvieną šių valstybių, dalies apie Lietuvą vertimas. Tekste taip pat pateikiama kontekstinė informacija apie Lietuvos ir Turkijos istorinių santykių dinamikos pagrindinius akcentus. Šiuo darbu siekiama praplėsti istorinių Lietuvos ir Turkijos dvišalių santykių ir Lietuvos užsienio ryšių tarpukariu tyrimus.

1919–1940 m. Lietuvos kariuomenė daugiausia buvo komplektuojama iš šauktinių ir tai lėmė, kad reikšminga visuomenės dalis turėjo atlikti arba buvo atlikusi karo tarnybą. Iš viso tarpukariu Lietuvos kariuomenėje tarnavo apie 280 tūkst. vyrų. Tai – ženklus skaičius, turint omenyje, kad šalyje gyveno 2–2,5 mln. gyventojų ir beveik penktadalis jų buvo tautinių mažumų atstovai, kurie irgi tarnavo Lietuvos kariuomenės gretose. Be to, 1923–1939 m. Lietuvos sudėtyje buvo autonominis Klaipėdos kraštas, kurio buvo kitokia praeitis, kultūrinė ir religinė savastis. Šio regiono tautinė sudėtis gerokai skyrėsi nuo kitų Lietuvos regionų sudėties. Klaipėdos krašte dominavo vokiečių tautybės ir kultūros atstovai. Tautiniai skirtumai modernaus nacionalizmo epochoje Lietuvos valstybėje ir jos kariuomenėje kėlė įtampų.