Karinio vadovavimo samprata Lietuvos kariuomenėje 1930–1940 m.
Volume 35, Issue 1 (2020), pp. 187–227
Pub. online: 1 December 2020
Type: Article
Open Access
Open Access
Published
1 December 2020
1 December 2020
Abstract
Vadovavimo ir vado temos 1930–1940 m. Lietuvos kariuomenės doktrininiuose leidiniuose, periodikoje, įvairiuose dokumentuose ir kitur buvo aptariamos gana dažnai. Visą nagrinėjamą laikotarpį šios temos taip ir neišsikristalizavo į vieną apčiuopiamą vadovavimo sampratą, kurią kariuomenė galėtų apibrėžti kaip kertinę doktriną ir kuria remiantis būtų klojami visų lygių vadovavimo pagrindai ir vykdomas su vadovavimu susijęs karinis rengimas. Todėl tarpukariu tarp vadų ir kitų karių nuolat vyko diskusija, kaip reikėtų traktuoti vadą ir karinį vadovavimą.
Siekiant išsiaiškinti, kokia Lietuvos kariuomenėje buvo vadovavimo saprata, šiame straipsnyje analizuojamos trys šaltinių ir literatūros grupės, o jų esminiai panašumai pabaigoje susiejami į vieną apibendrinamąją sampratą. Pirmoji grupė – tai doktrininiai Lietuvos kariuomenės dokumentai, apibrėžiantys karinių vienetų kasdienę ir kovinę veiklą ir traktuotini kaip oficialioji (formalioji) Lietuvos kariuomenės pozicija vadovavimo klausimais daliniuose, kurią įdiegti buvo dalinių vadovybės pareiga, ir kartu mokomoji medžiaga vykdant kasdienį karių rengimą. Antroji grupė yra karinio rengimo ir mokymo įstaigų indėlis į tarpukario karininkijos ir vadovaujančių puskarininkių rengimą per įvairių kursų mokymo programas, karo pedagogikos, psichologijos ir karinio rengimo leidinius. Trečiąją grupę sudaro karinės periodikos leidiniai, tokie kaip „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“, ir juose išsakyta įvairių kariuomenės atstovų pozicija vadovavimo klausimais. Tyrimo chronologinės ribos – XX a. 4-asis dešimtmetis, nes šiuo laikotarpiu pastebimas ženklus su vadovavimo problematika susijusių klausimų analizei tinkamos medžiagos pagausėjimas.