Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Publikacijos tikslas – atskleisti būtinus bazinio karininkų kvalifikacijos struktūros ir turinio pokyčius, kylančius dėl veiklos procesų skaitmenizacijos ir kitų 4-osios pramonės revoliucijos (angl. Industry 4.0) aspektų. Straipsnyje aptariamos karininkų švietimo ir rengimo kaitos priežastys, pristatomas karininkų švietimo politikos modelis, kurio pirminė įvestis yra „kylančios grėsmės“, pagrindžiama, kad visi keturi karininkų švietimo politikos modeliai – „Jena“, „Folklandas“, „Kosovas“ ir „Nacionalinio gynybos universiteto“ – atsirado kariuomenėms susidūrus su grėsmėmis. Visi pokyčiai dažniausiai buvo reaktyvaus pobūdžio. Straipsnyje aptariama sąvoka „4-oji pramonės revoliucija“ ir kitos, nurodomi 4-osios pramonės revoliucijos požymiai: greitas internetas, galingi jutikliai, dirbtinis intelektas, kibernetinės ir fizinės sistemos, kiti sudedamieji ir jungiamieji elementai. Sparčiai vystantis technologijoms ir atrandant vis naujus jų derinius, galimas grėsmių ir galimybių mastas nėra plačiai įvertinamas, todėl būsimus karininkus reikėtų pradėti ruošti naujiems iššūkiams jau dabar. Empirinė straipsnio dalis remiasi karių (puskarininkių, karininkų), tarnaujančių ir išėjusių į atsargą, nuomonių tyrimu, kuris buvo atliktas 2021 m. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Atliekant duomenų analizę taikytas turinio analizės metodas. Analizuojant buvo išskirtos jų kategorijos ir reikšmingos subkategorijos. Tyrimo metu nustatyta, kad bazinio karininkų rengimo programos struktūra ir turinys nuolatos kinta, atliekami oficialūs ir neoficialūs keitimai, vieni pokyčiai vyksta keičiant programas, kiti – bandant prisitaikyti prie esamos realios situacijos. Informantai atskleidė šešis veiksnius, lemiančius programų pokyčius. Visi šie pokyčiai, manytina, yra reakcinio pobūdžio. Apklausos metu nebuvo gauta įrodymų, kad programų pokyčiai atsirado dėl naujųjų technologijų skvarbos. Tyrimo metu visi informantai pateikė technologinių inovacijų taikymo Lietuvos kariuomenėje pavyzdžių. Dauguma informantų teigė, kad Lietuvos kariuomenėje (toliau – LK) yra plačiai naudojami dronai ir jie keičia karybą, tačiau formalaus kurso, kurio metu būtų supažindinama su šios rūšies technikos priemonėmis, rengiant būsimus karininkus, nėra. Informantai patvirtino, kad pastebi naujų technologijų skvarbą LK, taip pat jaučia poreikį keisti ir papildyti būsimų karininkų ugdymo turinį taip, kad jie įgytų šiuolaikišką technologinį pasirengimą. Taip pat akcentuota, kad būtina suvienyti akademinio ir karinio ugdymo darbuotojų pastangas ir ieškoti sinergijos rengiant visapusiškai išprususius būsimus karininkus.

Vadovavimo ir vado temos 1930–1940 m. Lietuvos kariuomenės doktrininiuose leidiniuose, periodikoje, įvairiuose dokumentuose ir kitur buvo aptariamos gana dažnai. Visą nagrinėjamą laikotarpį šios temos taip ir neišsikristalizavo į vieną apčiuopiamą vadovavimo sampratą, kurią kariuomenė galėtų apibrėžti kaip kertinę doktriną ir kuria remiantis būtų klojami visų lygių vadovavimo pagrindai ir vykdomas su vadovavimu susijęs karinis rengimas. Todėl tarpukariu tarp vadų ir kitų karių nuolat vyko diskusija, kaip reikėtų traktuoti vadą ir karinį vadovavimą.

1944 m. rugpjūčio–1945 m. kovo mėn. pustrečio šimto Lietuvos laisvės kovotojų tobulinosi Vokietijos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos mokyklose. Jose kovotojai mokėsi iki būrio dydžio grupėmis, sudarytomis pagal tautinę priklausomybę, nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Kovotojai organizavo partizanų kovinius būrius, papildė jau susiformavusius partizanų junginius, buvo paskirti įvairių partizanų junginių vadais, štabo skyrių viršininkais, organizavo ir vykdė partizanų kovinį rengimą.