Karo archyvas

Straipsnyje aptariami 1658 m. įvykiai, susiję su Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos santykiais, kurie tų metų rudenį lėmė karo tarp šių valstybių atsinaujinimą. Šias valstybes vienijo 1656 m. Nemėžyje sudaryta sutartis, skirta bendrai kovoti su Švedija, tačiau visa kita jas skyrė. Pirmojoje teksto dalyje trumpai analizuojamos didėjančio jų interesų susipriešinimo priežastys, dėl kurių netgi buvo imtasi karinių veiksmų. Kitose dalyse aptariami Kauno (rugsėjo 9 d.) ir Verkių (spalio 21 d.) mūšiai, aprašomas šių mūšių fonas, t. y. lygiagrečiai vykstančios Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos diplomatų derybos, Rusijos planai smogti Abiejų Tautų Respublikai, situacijos Ukrainoje raida, Lietuvos kariuomenės sutelkimas aplink Vilnių ir auganti ginkluota tarpusavio santykių įtampa. Taip pat analizuojami caro Aleksejaus dvarui Maskvoje siųsti rusų kariuomenei vadovavusio kunigaikščio Jurijaus Dolgorukio (rus. Юрий Долгорукий) pranešimai, ypač susiję su Verkių mūšiu.

Straipsnyje, remiantis Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir kitose šalyse publikuotais šaltiniais, analizuojama Stepono Dariaus karo tarnybos JAV Ekspedicinių pajėgų 42-osios „Vaivorykštės“ divizijos 67-osios lauko artilerijos brigados 149-ojo lauko artilerijos pulko Štabo kuopoje 1917–1919 m. Pirmojo pasaulinio karo metu patirtys. Aptariamos apdovanojimo ir skatinimo eiliškumas ir priežastys, sužeidimų aplinkybės, uniformos detalės ir ženklai, matomi nuotraukose, kuriose jis įamžintas dėvintis JAV kario uniformą, analizuojant tarnybos JAV 149-ojo lauko artilerijos pulke ypatumus, nurodomos padalinio buvimo Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje datos.

XX a. 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje Europos kariuomenės, atsižvelgdamos į naujas mobilių motorizuotųjų dalinių su karo aviacijos parama veikimo teorijas ir jų panaudojimo galimybes, ruošėsi ginkluotam konfliktui. Lietuvos kariuomenės vadovybės užduotis buvo kuo geriau paruošti ir aprūpinti kariuomenės dalinius, kad jie gebėtų vykdyti karines operacijas, jei tikėtinų priešiškų pajėgų mechanizuotieji ir motorizuotieji junginiai bandytų įsiveržti į Lietuvos teritoriją. Karo atveju vadai su savo daliniais privalėjo nedelsdami stabdyti įsiveržusias priešiškas pajėgas tiek pagrindine, tiek šalutinėmis atakos kryptimis ir taip sudaryti sąlygas įvykdyti visišką Lietuvos kariuomenės mobilizaciją karo metui. Šiuo tikslu Lietuvos kariuomenės vadovybė planavo išnaudoti turimus karo inžinerijos pajėgumus, kurie taikos, mobilizacijos ir karo metu turėjo nedelsiant vykdyti trikdymo veiksmus, naikindami kritinę infrastruktūrą, ir taip laikinai stabdyti besiveržiantį priešą didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje, kol pagrindinės pajėgos pasiruoš lemiam mūšiui. Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos kariuomenės ir pėstininkų divizijų junginių lygmens karo inžinerijos dalinių ir padalinių vykdyta ir planuota kovinė parama, taip pat šių inžinerijos dalinių pasiruošimas vykdyti kontrmobilumo, mobilumo, išgyvenamumo užduotis taikos ir karo metu, išnaudojant turimas priemones, remiant manevrinius dalinius operaciniu lygmeniu. Įvertinama, kokios buvo 1935–1940 m. Lietuvos kariuomenės junginių inžinerijos batalionų naudotos priemonės, analizuojama, kaip buvo vykdomas inžinerijos dalinių ir padalinių rengimas organizuojant divizijos junginių paramą karinėse operacijose.

Straipsnyje pristatomi taktinės žvalgybos uždaviniai, jų formavimo ir vykdymo metodai, nagrinėjama, kaip sekėsi juos atlikti pratybose ir bendradarbiaujant skirtingoms pajėgoms, ir daugelis kitų susijusių su taktine žvalgyba klausimų. Aptariamas taktinės žvalgybos uždavinio planavimas – nuo dalinio štabe žinių rinkimo plano sudarymo iki įsakymo žvalgybą vykdančiam patruliui. Analizuojama, į kokius veiksnius tuo metu atsižvelgdavo vadai planuodami ir priimdami sprendimus siųsti žvalgus į žvalgybą. Nagrinėjant žvalgybos užduotis nuo pėstininkų iki aviacijos lygmens supažindinama, kaip ir kur kariuomenė naudojo taktinę žvalgybą, kaip žvalgyba galėjo pereiti į kautynes. Darbe remiamasi Lietuvos kariuomenės išlikusiais dokumentais, kuriuose pateikti manevrų vertinimai ir pastabos, atskleidžiančios, kokių problemų kildavo vykdant taktinę žvalgybą.

1990 m. balandžio 25 d. įkurtam Krašto apsaugos departamentui pavestoms užduotims vykdyti vien tik Vilniuje esančių darbuotojų neužteko, todėl apskričių centruose buvo įkurti Krašto apsaugos departamento skyriai, vėliau tapę apskričių komendantūromis. Be to, buvo įkurtos ir rajonų komendantūros, o po 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje kiekvienoje komendantūroje suformuoti komendantiniai būriai, kurių užduotis buvo padėti komendantams vykdyti iškeltus uždavinius. Komendantūros, apskričių ir rajonų komendantai per dvejus ypač sunkius Lietuvai ir atkuriamai jos kariuomenei metus, vykdydami karinės administracijos funkcijas, bendraudami su civiline administracija ir Rusijos karinių dalinių vadovybe, o pavojingiausiais momentais perimdami vadovavimą visiems krašto apsaugos sistemos padaliniams jų kontroliuojamose teritorijose, padėjo išlaikyti ir įtvirtinti suverenias teises visoje nepriklausomos Lietuvos teritorijoje, sėkmingai išvesti iš jos Rusijos karinius dalinius.

Monografijos Sumpf, A. The Broken Years: Russia’s Disabled War Veterans, 1904–1921 (Cambridge University Press, 2022. –320 p. ISBN 978-1316517741) recenzija.