Lietuvos metinė strateginė apžvalga

Šiame straipsnyje pristatoma baimės sampratos refleksija tarptautinių santykių ir užsienio politikos teorijose. Tekste iš pradžių aptariama baimės fenomeno ir racionalaus elgesio sampratos, akcentuojant, jog baimės samprata, priešingai nei anarchijos, tarptautinių santykių teorijoje neturi emocinio krūvio. Apžvelgus emocijų veiksnį tarptautinių santykių ir užsienio politikos teorijoje siūloma sugrąžinti baimės kategorijai reikšmingą emocinį krūvį. Darbe akcentuojama, jog baimė (traktuojant ją kaip emociją) gali turėti ir tarptautinę sistemą ardančią ir tarptautinę komunikaciją trikdančią funkciją. Ši emocionalizuota grėsmės ir baimės suvokimo samprata (darbe įvardyta kaip para bellum įsitikinimų sistema) dėl savo intensyvaus emocinio krūvio ir valstybės vidaus veiksnių dominavimo įtvirtinant baimės jausmą skiriasi nuo kitų baimės suvokimo tipų galios asimetrijos (realizmas) ir identitetų asimetrijos (liberalizmas, konstruktyvizmas). Straipsnyje šie baimės suvokimo tipai yra traktuojami kaip socialiniai įsivaizdavimai, per laiką vienas kitą keičiantys ar papildantys. Trečioji straipsnio dalis skiriama Lietuvos užsienio politikos idėjų analizei. Darbe analizuojama Lietuvos regiono lyderės idėja. Teigiama, jog ji buvo neracionali, nes paremta baimės emocijos faktoriumi. Taip pat pateikiamos įžvalgos ir siūlymai skirti naują besiformuojantį Lietuvos užsienio politikos etapą (nuo 2014 m. Krymo okupacijos), kuriame, kaip ir regiono lyderės koncepte ir priešingai nei kitose Lietuvos užsienio politikos etapuose, dominuoja baimės emocija. Straipsnis užbaigiamas probleminiu klausimu – ar Lietuvos užsienio politikoje įsitvirtinanti nauja idėjinė kryptis netaps nelanksčia, para bellum logika paremta įsitikinimų sistema, ateityje trikdysiančia optimalų užsienio politikos formavimą.