Lietuvos metinė strateginė apžvalga

Šio straipsnio tikslas - aptarti Oranžinės revoliucijos Ukrainoje priežastis ir išsiaiškinti, kaip politinio režimo pokyčiai veikė Kijevo užsienio politikos kursą. Pirmoje straipsnio dalyje aiškinamasi, kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai sąlygojo politinio režimo transformaciją 2004 metų pabaigoje - 2005 metų pradžioje. Atsakoma į klausimą, kodėl Ukrainoje įvyko Oranžinė revoliucija. Remiamasi prielaida, jog politinio režimo transformaciją veikė ne tik vidinės aplinkybės (pirma, oligarchinio politinio režimo krizė), bet ir išorinės. Vakarai ir Rusija vertina Ukrainą kaip strategiškai svarbią valstybę, todėl ji tampa ypatinga varžybų dėl įtakos tarp Vakarų struktūrų ir Rytų objektu. Pažymėtina, jog toks interesų persidengimas yra dinaminis procesas: jis gali sąlygoti stabilumo ir bendradarbiavimo tarp Vakarų ir Rytų tendencijas arba konfliktiškumą. Straipsnyje daroma išvada, jog artimiausiu laiku Ukraina gali tapti įtampos ir konfliktų tarp Rusijos ir Vakarų (pirmiausia JAV) židiniu. Antroje straipsnio dalyje atsakoma į klausimą, kaip 2005 metais rugsėjo politinė krizė, Viktoro Juščenkos ir Julijos Timošenkos aljanso skilimas, Rusijos bei Ukrainos dujų konfliktas gali veikti šalies užsienio politikos tendencijas iki 2006 metų kovo Rados rinkimų. Straipsnyje pažymima, jog, nepaisant sudėtingos socialinės ir ekonominės situacijos, politinių krizių Kijevas stengėsi išlaikyti provakarietišką užsienio politikos kursą. Ypač suaktyvėjo Ukrainos bendradarbiavimas su NATO bei regioninė Kijevo politika. Tokias tendencijas Ukrainos užsienio politikoje aktyviai remia JAV, taip tikėdamasi vakarinėje NVS dalyje sukurti atsvarą Rusijos siekiams atkurti čia savo įtaką. Antra vertus, toks Kijevo aktyvumas aštrina santykius su Maskva. Straipsnyje teigiama, jog tolesnis Ukrainos ir Vakarų struktūrų bendradarbiavimas priklausys nuo 2006 metų kovo mėnesio Rados rinkimų.