„Mūsų žinynas“ priima skirtingo pobūdžio tekstus. Autorius turėtų pasirinkti žanrą pagal tai, ko siekia tekstu, kokį klausimą nagrinėja ir kokią vertę nori sukurti skaitytojui. Žanrų ribos nėra absoliučios, tačiau pasirinktas žanras padeda autoriui pasirinkti tinkamą teksto struktūrą, argumentavimo būdą ir apimtį.
Istoriniu tyrimu pagrįstas straipsnis priimamas tik tuo atveju, kai istorijos analizė padeda atsakyti į šiandienos karybos ar kario profesijos svarbų klausimą. Kaip tokio teksto pavyzdį galima pateikti prof. dr. Valdo Rakučio straipsnį „Karo mokslai ir Lietuva“, publikuotą žurnale „Kardas“ 2020 m. Nr. 3, kuris kartu yra ir geros esė pavyzdys. Skaityti straipsnį ä Grynieji karo istorijos tyrimai, nesusiję su dabarties karyba ar profesine praktika, žurnale neskelbiami.
Tyrimo straipsniai (2 000–6 000 žodžių)
Tyrimo straipsnyje nagrinėjama konkreti problema ar klausimas, formuluojamas pagrindinis argumentas ir jis pagrindžiamas tyrimu, šaltiniais, duomenimis ar kita sistemingai surinkta medžiaga. Tyrimo straipsnį nuo kitų žanrų pirmiausia išskiria tai, kad autorius tiria klausimą ir taiko tam tinkamą tyrimo metodą, pavyzdžiui, lyginamąją analizę, proceso sekimą, atvejo analizę, dokumentų analizę ar kitą būdą.
Straipsnyje turi būti aišku, ką autorius nagrinėja, ką teigia, kuo grindžia savo argumentą ir prie kokių išvadų prieina. Tyrimo būdas nebūtinai turi būti išsamiai aprašomas atskirame metodologijos skyriuje, tačiau jis turi būti pakankamai aiškus iš paties teksto, kad skaitytojas galėtų suprasti, kaip prieita prie pateikiamų išvadų.
Rašant tyrimo straipsnį svarbiausia nuo pradžių aiškiai žinoti, į kokį klausimą siekiama atsakyti, kokį argumentą autorius gina ir kokiu būdu tas atsakymas bus pagrįstas.
Esė (1 500–3 000 žodžių)
Esė – laisvesnės formos rašinys, argumentuotas tekstas, kuriame autorius nagrinėja reiškinį ar problemą iš savo perspektyvos ir siūlo savitą jos interpretaciją. Esė nebūtina išsamiai ištirti temos ar pateikti galutinio atsakymo. Jos vertė gali slypėti naujame klausime, netikėtoje interpretacijoje, skirtingų idėjų sugretinime ar bandyme pažvelgti į įprastą reiškinį kitaip.
Esė gali būti remiama šaltiniais, tyrimais ir profesine patirtimi, tačiau jiems nebūtina suteikti tyrimo straipsniui būdingos struktūros ar funkcijos.
Rašant esė svarbiausia turėti aiškią mintį ar klausimą ir nuosekliai vesti skaitytoją per autoriaus svarstymą, nebandant dirbtinai sukurti mokslinio straipsnio struktūros.
Profesinės įžvalgos (1 500–3 000 žodžių)
Profesinės įžvalgos skirtos analizuoti tai, kas vyksta profesinėje tikrovėje, kaip ji keičiasi ir ką iš šių pokyčių galima suprasti. Tekstas gali būti paremtas autoriaus profesine patirtimi, stebėjimu, konkrečiu įvykiu, procesu ar nauja praktika.
Pagrindinė tokio teksto vertė – ne vien aprašyti, kas įvyko, bet parodyti, kodėl tai svarbu, ką tai reiškia ir kokias pamokas ar pasekmes tai gali turėti kitiems ateityje.
Rašant profesinės įžvalgos tekstą verta pradėti nuo konkretaus reiškinio ar pokyčio, o tada pereiti nuo jo aprašymo prie paaiškinimo, ką jis reiškia platesniame profesiniame kontekste.
Profesinė patirtis ir atsiminimai (1 500–3 000 žodžių)
Šio žanro tekstų paskirtis – išsaugoti ir perduoti profesinę patirtį, kuri gali turėti išliekamąją vertę. Jie gali būti paremti neseniai įvykusiais įvykiais, profesine patirtimi arba atsiminimais apie ankstesnius įvykius.
Vertingas toks tekstas, kuris neapsiriboja vien tuo, kas įvyko, bet padeda suprasti įvykio aplinkybes ir kontekstą, atskleisti, kas jame dalyvavo, kokie buvo priimti sprendimai, koks jų poveikis, kokios problemos kilo ir kokių pamokų iš jų galima pasimokyti. Atsiminimuose ypač svarbu atskirti asmeninius prisiminimus ir vertinimus nuo patikrinamų faktų.
Rašant profesinės patirties ar atsiminimų tekstą svarbu ne tik papasakoti, kas įvyko, bet ir išsaugoti tai, ko iš šios patirties galima pasimokyti ateityje.
Interviu (1 500–3 000 žodžių)
Interviu skirtas atskleisti pašnekovo profesines žinias, patirtį, požiūrį ar kitą informaciją, kuri yra vertinga platesnei karinei bendruomenei. Interviu turėtų turėti aiškią temą ir tikslą, o klausimai – padėti atskleisti ne tik faktus, bet ir jų kontekstą, veikėjus, poveikį, priimtus sprendimus ir jų reikšmę.
Interviu gali būti skirtas tiek konkrečiam įvykiui, tiek platesnei profesinei problemai aptarti. Geras interviu prasideda nuo klausimo „ką siekiame atskleisti ar paaiškinti iš šio pokalbio?“
Komentarai (800–1 500 žodžių)
Komentaras skirtas aiškiai autoriaus pozicijai konkrečiu klausimu, įvykiu ar vykstančiu procesu išsakyti ir pagrįsti. Komentaras gali būti kritiškas, nepatogus ar provokuojantis, tačiau pozicija turi būti argumentuota ir paremta faktais, patirtimi ar loginiu samprotavimu. Komentaras nėra vieta asmeniniams nesutarimams, santykiams aiškintis ar asmeninėms nuoskaudoms reikšti – jo paskirtis yra analizuoti problemą ir siūlyti, kaip ją spręsti.
Komentaru būtina įvardyti stebimą problemą, aptarti ją konkrečiame kontekste ar atvejyje ir pateikti pastebėjimus ar faktus, rodančius, kokią žalą ar neigiamą poveikį ji daro. Autorius turi aiškiai pasakyti, kokios pozicijos laikosi, kodėl jos laikosi ir ką siūlo daryti kitaip, kad problema būtų sprendžiama. Komentare nebūtina pateikti išsamaus praktinio sprendimo – pakanka pasiūlyti sprendimo idėją ir apibrėžti pagrindinius jos įgyvendinimo principus. Taip pat autorius turi įvertinti, ką siūlomas sprendimas galėtų pakeisti, kokios naudos jis galėtų suteikti ir kokį, taip pat galimą neigiamą, šalutinį poveikį galėtų sukelti.
Recenzijos (800–1 500 žodžių)
Recenzijoje kritiškai vertinama knyga, studija ar kitas profesiniu požiūriu reikšmingas leidinys. Recenzija neturėtų apsiriboti leidinio turinio santrauka – jos pagrindinė paskirtis yra įvertinti leidinio idėjas, argumentus, šaltinius, metodą, originalumą ar praktinę reikšmę.
Skaitytojui turėtų būti aišku, apie ką yra vertinamas leidinys, kuo jis vertingas, kam gali būti naudingas ir kokie yra pagrindiniai jo privalumai ar trūkumai.
Rašant recenziją svarbu daugiau vertinti negu pasakoti: trumpai pristatyti leidinį ir didžiausią dėmesį skirti savo argumentuotam jo vertinimui.
Pastaba (iki 800 žodžių)
Pastaba skirta sureaguoti į anksčiau žurnale ar kitame profesiniame leidinyje paskelbtą informaciją, teiginį ar autoriaus mintį. Ji gali informaciją papildyti, patikslinti, paneigti ar pateikti kitą jos vertinimą. Pastaba taip pat gali būti naudojama papildomai informacijai, pavyzdžiui, atsiminimams ar liudijimui, tiesiogiai susijusiam su anksčiau paskelbtu tekstu, pateikti.
Pastaba turi aiškiai nurodyti, į ką reaguojama, kuo grindžiama autoriaus pozicija ir kokią naują informaciją ar patikslinimą skaitytojui suteikia tekstas. Jos paskirtis – ne kartoti originalų straipsnį, o prasmingai jį papildyti, patikslinti ar argumentuotai su juo nesutikti ar paneigti.
Mūšių ir karinių operacijų analizės
Mūšio ar karinės operacijų analizės gali būti rengiama skirtingų žanrų publikacijomis, priklausomai nuo autoriaus tikslo:
- Mūšio rekonstrukcija ir analizė → Tyrimo straipsnis. Siūloma taikyti MT-GLEO kovos analizės sistemą arba kitą autoriaus pasirinktą ir nagrinėjamai temai tinkamą analizės būdą.
- Mūšio pamokų ir reikšmės praktikai analizė → Profesinės įžvalgos. Rekomenduojama daugiausia dėmesio skirti tam, ką mūšio patirtis rodo dabartinei karybai, kokias pamokas ji suteikia ir ką iš jų galima pritaikyti praktikoje.
- Asmeninis dalyvavusio kario pasakojimas → Profesinė patirtis ir atsiminimai. Rekomenduojama neapsiriboti įvykių pasakojimu, bet atskleisti jų aplinkybes, sprendimus, patirtį ir tai, ką iš jų verta išsaugoti ateičiai.
- Mūšio dalyvio ar kito reikšmingo liudininko patirtis → Interviu. Rekomenduojama klausimus orientuoti į skaitytojui vertingiausią informaciją, patirtį, sprendimus ir pamokas, o ne tik į chronologinį įvykių atkūrimą.
- Autoriaus pozicija apie mūšį → Komentaras. Rekomenduojama aiškiai suformuluoti savo poziciją ir nuosekliai ją pagrįsti faktais, patirtimi ar kitais argumentais.