Straipsnyje analizuojamos 1919–1938 m. Lietuvoje vykdytos karinės psichologinės operacijos ir taikytos psichologinio poveikio priemonės. Šia tema iki šiol domėtasi gana menkai, tad literatūros lietuvių kalba yra mažai. Jame, remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, analizuojamos vidaus ir užfrontės propagandos priemonės ir pagrindinės jos kryptys.
Nustatyta, jog pagrindinis psichologinių operacijų (angl. santrumpa PSYOPS1) ir propagandos tikslas – paveikti auditorijų mąstymą, požiūrį ir elgseną. Nepaisant šiuolaikinių technologijų teikiamų galimybių, pagrindinės PSYOPS taktikos ir technikos liko nepakitusios, o bendravimas „akis į akį“, siekiant daryti įtaką, aktualus ir šiandien.
Tarpukario Lietuvoje prie Literatūros skyriaus įsteigta Spaudos propagandos dalis (1920 m. kovo 1 d.) vykdė propagandą tiek valstybės viduje, tiek užfrontėje. Lietuvos kariuomenės vadovybė kartu su Švietimo ministerija numatė, jog valstybėje, apsuptoje stipresnių kaimynų, karinį rengimą reikia pradėti vykdyti jau mokykloje ir paskui universitete. Propaganda užfrontėje dažniausiai buvo nukreipta į valstybes, su kuriomis vyko kariniai konfliktai arba teritoriniai ginčai, vidaus propaganda – į šalies visuomenės švietimą, pilietiškumo ir atsparumo ugdymą.