Viešųjų finansų ugdymo aspektai socialinių ekonominių pokyčių kontekste
Volume 1, Issue 1 (2016), pp. 45–55
Pub. online: 20 December 2016
Type: Article
Open Access
Open Access
Published
20 December 2016
20 December 2016
Abstract
Viešieji finansai ir pinigų politikos samprata yra svarbi ir universali kiekvienos šalies bendruomenės ugdymo sritis. Šios socialinių mokslų disciplinos daro įtaką šalies raidai ir atskirų piliečių gyvenimui. Todėl daugelyje valstybių piliečiams ugdyti pasitelkiamos ir viešųjų finansų suvokimo studijos kaip būdas pagrįsti pilietiškumą. Straipsnyje iškeliamos ir nagrinėjamos šios temos ir mokslinės problemos – viešųjų finansų valdymo, kaip svarbios pilietiškumo ugdymo studijų dalies, reikšmingumas, – dirbančiųjų sumokamų mokesčių dydis ir reali mokestinė našta. Taip pat aptariamas studentų ir kariūnų finansinis ugdymas socialinių mokslų krypties programose. Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje mokesčių ir viešųjų finansų tematika tampa vis labiau aktuali, dėl nuolatinės įtampos visuomenėje didinant mokesčius (ir mokesčių naštą), dėl dažno valstybės biudžeto deficito ir viešųjų finansų suvokimo tiesioginės naudos bendram pilietiškumo ugdymo plėtojimui.
Vienas iš galimų būdų spręsti asmeninių finansų ir ekonominių sąlygų pokyčių poveikį yra universitetinių studijų finansinio ugdymo programos. Tokių finansinio ugdymo programų plėtra padeda įgyvendinti ir pagerinti kariūnų ir studentų mokymosi patirtį ir suvokti viešųjų institucijų veikimą ir pačių kariūnų indėlį į šalies plėtra. Taigi šio straipsnio vienas iš uždavinių yra atskleisti, kad mokesčiai yra piliečių bendrumo su jų valstybe aiškiausiai suvokiamas santykis. Be to, publikacijoje bandoma atsakyti į klausimus apie finansinio ir ekonominio ugdymo svarbą, pateikiant dirbančio piliečio mokesčių naštos dydį ir jo skirtumus lyginant su viešų institucijų pateikiamais duomenimis.
Tai liečia gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčių dydžius. Deja, šioje srityje galimas ir neatitikimas, nes yra skirtingai interpretuojami „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo fondo mokesčiai ar įmokos. Dėl nagrinėjamų esamų netiesioginių mokesčių daromos prielaidos, kaip, pavyzdžiui, jau po tiesioginių sumokėtų mokesčių vidutinės algos gavėjas likusius pinigus išleidžia pirkdamas prekes ir paslaugas Lietuvoje ir vėl sumokėdamas netiesioginius mokesčius jau iš grynųjų (neto) pajamų. Tokie palyginamai galimai nėra tikslūs, bet jų paklaida yra gana maža remiantis apklausų rezultatais. Pateikiami oficialūs ir tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų skirtingi mokesčių naštos dydžiai Europos Sąjungos šalyse.