Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Viešieji finansai ir pinigų politikos samprata yra svarbi ir universali kiekvienos šalies bendruomenės ugdymo sritis. Šios socialinių mokslų disciplinos daro įtaką šalies raidai ir atskirų piliečių gyvenimui. Todėl daugelyje valstybių piliečiams ugdyti pasitelkiamos ir viešųjų finansų suvokimo studijos kaip būdas pagrįsti pilietiškumą. Straipsnyje iškeliamos ir nagrinėjamos šios temos ir mokslinės problemos – viešųjų finansų valdymo, kaip svarbios pilietiškumo ugdymo studijų dalies, reikšmingumas, – dirbančiųjų sumokamų mokesčių dydis ir reali mokestinė našta. Taip pat aptariamas studentų ir kariūnų finansinis ugdymas socialinių mokslų krypties programose. Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje mokesčių ir viešųjų finansų tematika tampa vis labiau aktuali, dėl nuolatinės įtampos visuomenėje didinant mokesčius (ir mokesčių naštą), dėl dažno valstybės biudžeto deficito ir viešųjų finansų suvokimo tiesioginės naudos bendram pilietiškumo ugdymo plėtojimui.

Straipsnyje analizuojamos ugdymo problemos aukštojoje mokykloje. Pagrindinis dėmesys sutelktas į ugdymo derinimą šiuolaikinėje aukštojoje mokykloje, t. y. į ugdymo paradigmą ir jos poveikį specialistų kompetencijų ugdymui žinių visuomenės sąlygomis ir jų įtaką pasauliniam inovacijų indeksui. Mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizės pagrindu parodoma, jog Lietuvos žinių visuomenę apibūdinantis pasaulinis inovacijų indeksas atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių ir pasaulio valstybių, nes mokslo tyrėjų veiklos rezultatai ir žinių darbuotojų skaičius bei jų produktyvumas Lietuvoje yra menki, nors žmogiškųjų išteklių pozicija yra stipri, tačiau šį rodiklį lemia tik didelis bendras studentų aukštosiose mokyklose skaičius. Tai neigiamai veikia šalies konkurencingumą pasaulio šalių rinkose.