Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai

Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete studentai baigiamuosius darbus rašo laikydamiesi Baigiamųjų darbų rengimo, įforminimo ir gynimo metodinių nurodymų. Vienas iš bendrųjų reikalavimų keliamas minėtiems darbams – taisyklinga kalba. Tačiau praktiškai kartais darbuose pasitaiko šio reikalavimo nepaisymo atvejų. Straipsnyje aptariamos specialybės kalbos klaidos, aptiktos 2018 m. trisdešimtyje Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto įstaigų administravimo studijų programos studentų baigiamuosiuose darbuose. Nustatyta, kad minėtos studijų programos studentų baigiamuose darbuose daugiausia pasitaiko leksikos ir sintaksės klaidų. Juose yra ir kitų klaidų (žodžių darybos, morfologijos), tačiau jų procentinė dalis kur kas mažesnė. Aptiktos klaidos klasifikuojamos gramatiniu aspektu, pateikiama klaidingų kalbos pavyzdžių, kurie taisomi, o pačios klaidos analizuojamos teoriniu požiūriu, daromos atitinkamos išvados. Straipsniu siekiama atkreipti dėstytojų ir studentų dėmesį į gimtosios kalbos taisyklingumo svarbą ne tik rašant baigiamuosius darbus, bet ir kitose žmogaus veiklos sferose, taip pat akcentuojama būtinybė kalbos mokytis visą gyvenimą.

Straipsnyje aptariamos naujausio lietuvių kalbos leksikos sluoksnio – naujažodžių – rūšys ir jų vartosenos polinkiai studentų kalboje. Studentų kalbos tyrimas rodo, kad jie gausiai vartoja įvairių svetimų kalbų žodžių, tačiau kartais suranda šiems svetimžodžiams lietuviškų atitikmenų ir pakaitų. Norėdami suteikti kalbai ekspresyvumo, studentai dažnai vartoja tam tikslui sukurtus naujadarus. Dėl naujųjų skolinių ir naujųjų vedinių, naujų reikšmių žodžių vartojimo nyksta riba tarp jaunimo rašytinės ir šnekamosios kalbos. Rašytinėje kalboje paprastai imituojama kasdienė vartosena, kurioje gausu įvairių svetimybių. Galima teigti, jog yra ryškus nenorminės kalbos poveikis bendrinei kalbai.

Straipsnyje pateikiami būsimųjų karininkų santykio su gimtąja kalba, esminiu tautinio tapatumo raiškos matmeniu, tęstinio tyrimo rezultatai. Išryškinamos globalizacijos grėsmės tautų kultūroms, kalbos gyvybingumui, asmens vertybių sistemai. Pristatyti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų tautinio tapatumo patirties ir jo raiškos kaitos daugiakultūrėje aplinkoje kokybinių tyrimų (2011 ir 2015 m.) rezultatai. Taikant lyginimo metodą, nustatyti respondentų kultūrinio identiteto raiškos lygmenys.