Šio mokslinio straipsnio tikslas – nustatyti Rusijos propagandos žiniasklaidoje keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Straipsnyje aptartos propagandos ir nacionalinio saugumo sąvokos, apžvelgtos propagandos rūšys ir naudojamos technikos. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinę ir kokybinę straipsnių, paskelbtų interneto portaluose „delfi.lt“, „15min.lt“, „lrytas.lt“, „lrt.lt“, „tv3.lt“ 2020 m. vasario–birželio mėnesiais, analizę, pristatyta Rusijos propagandos sklaida lietuviškoje žiniasklaidoje COVID-19 pandemijos pirmosios bangos laikotarpiu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad užfiksuoti net 1484 melagingi pranešimai, kurie sukėlė sumaištį visuomenėje, kurstė nepasitikėjimą kompetentingomis institucijomis. Atliekant tyrimą buvo nustatyti pagrindiniai Rusijos propagandos tikslai Lietuvoje: šalies gyventojų skeptiško požiūrio formavimas dėl narystės ES ir NATO, kritinio mąstymo neutralizavimas, neigiamos nuomonės apie šalies institucijų darbą formavimas bei piliečių ir valdžios priešinimas. Taip pat pastebėta, kad pandemijos laikotarpiu dezinformacija buvo nutaikyta į NATO ir jos dislokuotus karius Lietuvoje, Europos Sąjungą, Sveikatos apsaugos ministeriją ir 5G ryšio technologijas. Siekdami išvardintų tikslų ir paveikti minėtus taikinius, propagandininkai naudojo įvairias propagandos technikas. Akivaizdu, kad Rusijos propaganda kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Journal:Karo archyvas
Volume 35, Issue 1 (2020), pp. 90–133
Abstract
Straipsnyje analizuojamos 1919–1938 m. Lietuvoje vykdytos karinės psichologinės operacijos ir taikytos psichologinio poveikio priemonės. Šia tema iki šiol domėtasi gana menkai, tad literatūros lietuvių kalba yra mažai. Jame, remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, analizuojamos vidaus ir užfrontės propagandos priemonės ir pagrindinės jos kryptys.
Nustatyta, jog pagrindinis psichologinių operacijų (angl. santrumpa PSYOPS1) ir propagandos tikslas – paveikti auditorijų mąstymą, požiūrį ir elgseną. Nepaisant šiuolaikinių technologijų teikiamų galimybių, pagrindinės PSYOPS taktikos ir technikos liko nepakitusios, o bendravimas „akis į akį“, siekiant daryti įtaką, aktualus ir šiandien.
Tarpukario Lietuvoje prie Literatūros skyriaus įsteigta Spaudos propagandos dalis (1920 m. kovo 1 d.) vykdė propagandą tiek valstybės viduje, tiek užfrontėje. Lietuvos kariuomenės vadovybė kartu su Švietimo ministerija numatė, jog valstybėje, apsuptoje stipresnių kaimynų, karinį rengimą reikia pradėti vykdyti jau mokykloje ir paskui universitete. Propaganda užfrontėje dažniausiai buvo nukreipta į valstybes, su kuriomis vyko kariniai konfliktai arba teritoriniai ginčai, vidaus propaganda – į šalies visuomenės švietimą, pilietiškumo ir atsparumo ugdymą.