Kursų poreikis ir jų organizavimo pradžia. Karininkų rengimu ir jų tobulinimu susirūpinta pirmaisiais nepriklausomybės metais. Tada kursai buvo rengiami esant reikalui, paskubomis, jie dažniausiai buvo trumpalaikiai. 1921 m. kovo 24 d. įsakyme kariuomenei Nr. 60 skelbiama, kad nuo balandžio 1 d. steigiami Aukštieji karininkų kursai. 1922 m. spalio 3 d. Steigiamasis Seimas priėmė seniai laukiamą kursų statutą.
1926 m. Aukštųjų karininkų kursuose prasideda naujas periodas – kyla sumanymas sujungti iki tol savarankiškai veikusius Aukštuosius karo technikos kursus (įsteigti 1924 m. sausio 1 d.), kuriuos sudarė statybos ir elektrotechnikos skyriai, ir Aviacijos kursus, kurie atsirado kaip išformuotos (1919 m. gruodžio 16 d.) Aviacijos karo mokyklos, įsteigtos 1919 m. sausio 24 d., tęsinys.
Visus trys kursus, be skirtingos jų specifinės paskirties, vienijo bendras uždavinys – parengti kariuomenės daliniams kvalifikuotus specialistus, todėl manyta, kad visoms trims mokymo įstaigoms turėtų vadovauti vienas viršininkas, kurio kompetencijai būtų priskirtas visas karininkų korpuso mokymas ir tobulinimas.
1926 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Aukštųjų karininkų kursų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų įstatymą (Aukštųjų karininkų D. L. K. Vytauto kursų statutas panaikinamas), kuriame teigiama, kad kursų tikslas – tobulinti karininkus ir rengti įvairius karo specialistus, kurių negali parengti Karo mokykla. Kursus sudaro šie skyriai: bendrasis, artilerijos, inžinerijos (su statybos ir fortifikacijos poskyriais), technikos (su ryšių ir automobilių poskyriais), aviacijos, kūno lavinimo dalies. Tačiau dėl organizacinių nesklandumų visi trys kursai galutinai buvo sujungti tik 1927 m. kovo 16 d.
Kursams susijungus veikė 12 mokymo kabinetų ir laboratorijų. Surinkti eksponatai ir įrengti modernūs technikos įrenginiai sudarė galimybę ne tik teoriškai studijuoti reikalingas įvairių specialybių mokslo šakas, bet ir jas paremti praktika.
1923 m. liepos 15 d. Respublikos Prezidento A. Stulginskio įsakymu Nr. 74 kursai pavadinami „Aukštieji karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursai“. 1930-aisiais – Vytauto Didžiojo metais pavadinami „Vytauto Didžiojo karininkų kursais“.
Vytauto Didžiojo karininkų kursai nustojo veikti apie 1930‒1933 m. Šiuos kursus baigė 704 karininkai, taip pat jie baigė įvairius trumpalaikio ir ilgalaikio pobūdžio kursus.
1932 m. balandžio 1 d. Aukštuosiuose karininkų kursuose įsteigus Generalinio štabo skyrių kursai peraugo į Aukštąją karo mokyklą, kuri tik 1938 m. gruodžio 10 d. oficialiai (de jure) tapo Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla.