Journal:Karo archyvas
Volume 40, Issue 1 (2025), pp. 14–38
Abstract
Straipsnio tema – Vitebsko mūšis, įvykęs 1664 m. birželio 16 d. Šiame susirėmime Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono Mykolo Kazimiero Paco, kurioje buvo apie 3000 karių, visiškai sutriuškino Maskvos Naugardo junginio („razriado“)1 pajėgas, vadovaujamas kunigaikščio Ivano Chovanskio (Ивáн Андрéевич Ховáнский) (apie 6000 karių). Priešas patyrė didžiulių nuostolių, o tai reiškė, kad šiaurinė caro kariuomenės grupuotė keliems mėnesiams buvo visiškai eliminuota iš tolesnių veiksmų. Nors lietuviams nepavyko užimti paties Vitebsko, užsitikrinę šią kryptį, jie sugebėjo susitelkti į veiksmingą pagrindinių Maskvos pajėgų atrėmimą Dniepro linijoje.
Journal:Karo archyvas
Volume 37, Issue 1 (2022), pp. 7–45
Abstract
Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos kariuomenės sunkiosios kavalerijos dalinių kovos 1648–1676 m. karuose su kazokais, Maskvos valstybe, vėliau – Turkija ir totoriais. Pirmojoje jo dalyje analizuojami tuo laikotarpiu įvykę Lietuvos kariuomenės vidaus struktūros pokyčiai, dėl kurių husarai pamažu prarado dominuojamą padėtį, užleisdami vietą vidutinei ir lengvajai kavalerijai.
Antrojoje straipsnio dalyje aptariamas husarų vėliavų vaidmuo svarbiausiuose ginkluotuose susirėmimuose per karus su įvairiais priešais, atskleidžiamas jų indėlis į svarbiausias XVII a. antrosios pusės lietuvių pergales tokiuose mūšiuose kaip Lojevo (1649 m.), Šklovo (1654 m.) ir Polonkos (1660 m.), analizuojami Lietuvos sunkiosios kavalerijos veiksmai svarbiausiose pirmojo karo su turkais ir jų vasalais etapo (1672–1676 m.) batalijose – Chotyno (1673 m.), Lvovo / Lysynyčių (1675 m.) ir Žuravno (1676 m.) mūšiuose. Atkreipiamas dėmesys į tarnybos prestižiniuose sunkiosios kavalerijos daliniuose svarbą, kaip reikšmingą šio laikotarpio pagrindinių Lietuvos vadų ir įvairaus rango dignitorių vėlesnės karinės ar politinės karjeros etapą.
Atkreipiamas dėmesys į per pastaruosius 15 metų pasikeitusias pasaulinio žiniatinklio sąlygas (Web 2.0), kurios verčia ieškoti naujų mokymo(si) ir studijavimo sprendimų: komunikacinių skaitmeninių mokymosi platformų kūrimas, postskaitmeninio vadovėlio idėja, socialinių tinklų galimybių išnaudojimas, kūrybiška eklektika ir kt. Straipsnyje iškeliama giluminių saitų reikšmė, didinant istorijos studijų medžiagos interaktyvinimo galimybes. Pateikiami hipertekstų pavyzdžiai, kuriuose derinami paprastieji ir giluminiai saitai, nagrinėjant tankų istoriją kaip karybos istorijos dalį, siejant ją su dabarties karinėmis aktualijomis. Teikiami praktiniai patarimai, darant giluminius saitus, taip pat naudojant tinklalapius su viki funkcionalumu. Rekomenduojama plėsti studentų (kariūnų)rašto darbų ir stilių įvairovę, atsižvelgiant į istorijos perteikimo įvairialypius poreikius, savireguliacinio mokymosi perspektyvas, mokslinės prozos kūrimo įvaldymą ir humanitarinių mokslų dvasią.