NATO reagavimo pajėgų ir ES greitojo reagavimo pajėgų veiklos perspektyvos
Volume 2, Issue 1 (2004), pp. 103–130
Pub. online: 1 December 2004
Type: Article
Open Access
Open Access
Published
1 December 2004
1 December 2004
Abstract
Pasibaigus Šaltajam karui, reaguodamos į pokyčius tarptautinėje aplinkoje, siekdamos efektyviai atsakyti į naujus saugumo aplinkos iššūkius ir užsitikrinti savo raison d’etre keitėsi ir saugumo institucijos. NATO buvo pradėtos atitinkamos karinių vadovavimo struktūrų bei saugumo užtikrinimo instrumentų reformos. Pradėtos kurti mobilios ir lankstesnės karinės pajėgos, kurias galima būtų panaudoti regioniniuose konfliktuose. ES taip pat išplėtė funkcijas į savo struktūras įtraukdama karinį matmenį bei pradėdama kurti Europos greito reagavimo pajėgas (EGRP).
Viena svarbiausių saugumo organizacijų misijų tapo taikos palaikymas. Tačiau taikos palaikymo instrumentai nebuvo pakankami kovojant su kitomis šiuolaikinėmis grėsmėmis, po 2001 m. rugsėjo 11 d. ypač aktualiais tapusiais masinio naikinimo ginklų plėtra ir terorizmu. Afganistano karinė kampanija įrodė, kad nei ES, nei NATO nėra tinkamos operacijoms, kurios reikalauja operatyvumo ir lankstumo. Reaguodamas į tai JAV gynybos sekretorius Donald Rumsfeld pasiūlė NATO Reagavimo pajėgų (NRP) projektą, numatantį NATO struktūrose sukurti mobilias greito reagavimo pajėgas. NATO įgijo dar vieną misiją - užtikrinti tarptautinių krizių prevenciją ir krizių valdymą, įskaitant ir kovą su asimetrinėmis grėsmėmis.
Naujai kuriamos struktūros, besikeičianti tarptautinė aplinka iškelia daug klausimų dėl būsimos Europos ir pasaulio saugumo institucijų „architektūros“ formos, efektyvumo ir poveikio tarptautiniam saugumui. Šio straipsnio tikslas - pateikti naujų NATO ir ES karinių instrumentų veiklos perspektyvų analizę, išsiaiškinti, kokią rolę NRP ir EGRP atliks esamoje saugumo struktūroje, koks bus jų tarpusavio ryšys ir kaip visa tai veiks tarptautinį saugumą.
Pirmoje straipsnio dalyje analizuojamos NRP būsimos veiklos perspektyvos, galimos problemos, šių pajėgų įtaka NATO efektyvumui, transatlantiniam ryšiui ir tarptautiniam saugumui. Antra dalis skirta EGRP perspektyvų ir problemų analizei. Trečiojoje dalyje siekiama įvertinti šių pajėgų bendros veiklos galimybes, svarbiausias problemas, jų įtaką pajėgų veiklos efektyvumui ir pasekmes tarptautiniam saugumui. Paskutinėje dalyje trumpai apžvelgiamos Lietuvos dalyvavimo NRP ir EGRP operacijose perspektyvos.