Rusijos-JAV-ES „trikampis“ ir mažesnės valstybės 2003-2004 metais
Volume 3, Issue 1 (2005), pp. 129–152
Pub. online: 1 December 2005
Type: Article
Open Access
Open Access
Published
1 December 2005
1 December 2005
Abstract
Šio tyrimo tikslas - įvertinti, kaip plėtojosi ir keitėsi Rusijos ir Vakarų didžiųjų galios centrų - Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos - santykiai pastaraisiais 2003-2004 metais. Savaime suprantama, kad vienareikšmį šių dinamiškai besiplėtojančių reiškinių vertinimą suformuluoti būtų gana sunku ir rizikinga. Tačiau vis dėlto buvo siekiama užčiuopti ir išryškinti svarbiausias raidos tendencijas. Tai buvo daroma ieškant atsakymo į konkretesnius klausimus: kokia buvo Rusijos užsienio politikos strateginė orientacija, kaip ji sąveikavo su JAV ir Europos Sąjungos tikslais ir siekiais ir, galiausiai - kuria linkme - suartėjimo ar susvetimėjimo keitėsi Vidurio ir Rytų Europos šalims svarbiausiu pasaulio politinės galios centrų dialogas. Šie uždaviniai lėmė ir trinarę viso darbo struktūrą.
Pirmojoje dalyje aptariama pastarųjų metų Rusijos užsienio politikos strategijos kaita. Čia parodoma, kad Rusija, blaiviau įvertinusi savo galimybes, atsisakė anksčiau jai būdingo blaškymosi ir susikoncentravo, bandydama įtraukti NVS valstybes, pirmiausia Ukrainą, į savo politinę orbitą. Antrojoje ir trečiojoje straipsnio dalyse atitinkamai analizuojamos pastarųjų metų Rusijos santykių su JAV ir su Europos Sąjunga peripetijos ir ypatumai. Šių santykių raidoje, nepaisant kai kurių svyravimų, vis labiau stiprėjo susvetimėjimo ir atšalimo požymiai, kuriuos iš dalies maskavo Europos Sąjungos didžiųjų valstybių, visų pirma Vokietijos, valdžios nuostata išlaikyti gerus santykius su Rusija bet kuria kaina. Galiausiai straipsnio pabaigoje pateikiama Rusijos santykių su Vakarais kulminacinio įvykio - Ukrainos „oranžinės revoliucijos“ - trumpa apžvalga, į kurią įsipina ir platesnis nagrinėjamo laikotarpio apibendrinimas. Šio apibendrinimo esmė - parodyti, kad per pastaruosius metus Rusijos ir Vakarų santykiuose vis platėjo vadinamoji „vertybinė praraja“. Tai leidžia manyti, kad ateityje, nepaisant šių santykių pragmatizmo, įtampa tarp Vakarų ir Rusijos turėtų didėti. Situaciją nebent galėtų pakeisti dabar atrodančios mažai tikėtinos demokratinės permainos pačioje Rusijoje.