Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai

Siekiant išsiaiškinti, kokia Lietuvos kariuomenėje buvo vadovavimo saprata, šiame straipsnyje analizuojamos trys šaltinių ir literatūros grupės, o jų esminiai panašumai pabaigoje susiejami į vieną apibendrinamąją sampratą. Pirmoji grupė – tai doktrininiai Lietuvos kariuomenės dokumentai, apibrėžiantys karinių vienetų kasdienę ir kovinę veiklą ir traktuotini kaip oficialioji (formalioji) Lietuvos kariuomenės pozicija vadovavimo klausimais daliniuose, kurią įdiegti buvo dalinių vadovybės pareiga, ir kartu mokomoji medžiaga vykdant kasdienį karių rengimą. Antroji grupė yra karinio rengimo ir mokymo įstaigų indėlis į tarpukario karininkijos ir vadovaujančių puskarininkių rengimą per įvairių kursų mokymo programas, karo pedagogikos, psichologijos ir karinio rengimo leidinius. Trečiąją grupę sudaro karinės periodikos leidiniai, tokie kaip „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“, ir juose išsakyta įvairių kariuomenės atstovų pozicija vadovavimo klausimais. Tyrimo chronologinės ribos – XX a. 4-asis dešimtmetis, nes šiuo laikotarpiu pastebimas ženklus su vadovavimo problematika susijusių klausimų analizei tinkamos medžiagos pagausėjimas.

Žvalgybos-diversijos mokyklas baigę laisvės kovotojai kovėsi su reguliariosios, saugumo, pasienio, vidaus kariuomenės daliniais, dalis kovotojų žuvo per kautynes, buvo nukauti, dingo be žinios, legalizavosi, buvo nuteisti laisvės atėmimo ir sušaudymo bausmėmis.