Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai

Straipsnyje analizuojamos karių ir karininkų psichologinio atsparumo ugdymo galimybės. Pagrindinis dėmesys sutelktas į psichologinio atsparumo svarbą šios profesijos atstovams. Kariuomenė pati savaime dėl savo funkcijų yra neatsiejama nuo nelaimių, iššūkių, negatyvių patirčių ir kasdieninio streso. Dauguma nepageidaujamų patirčių siejamos su ilgalaikėmis misijomis, operacijomis, nuolatiniu neapibrėžtumu, ilgu išsiskyrimu su artimaisiais, kolegomis, dažnu gyvenamosios vietos keitimu ir karių tarpusavio santykiais. Nuolatinė darbo ir asmeninės aplinkos veiksnių dinamika, asmeniui skirtingose gyvenimo sferose keliami reikalavimai, iššūkiai, siekiant tikslų, neišvengiamai verčia ugdyti gebėjimą nepalūžti, nepasiduoti, išsaugoti savivertę, sunkumuose įžvelgti galimybes ir naudą, o ne problemas ir žlugdymą (ugdyti psichologinį atsparumą).

Straipsnyje aptariamos į studentą sutelktos studijos aukštojoje mokykloje ir principai, kuriais remiantis vyksta mokymas(is), apibūdinamas studento ir dėstytojo santykių pokytis, parodoma šių studijų nauda asmeniui ir visuomenei. XXI a. karjera suprantama kaip procesas, vykstantis dinamiškoje darbo rinkoje, todėl jos sėkmė priklauso nuo kiekvieno individo gebėjimo laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, juos prognozuoti, jiems pasirengti ir priimti tinkamus sprendimus. Pabrėžiama, kad karjera – tai visą gyvenimą trunkanti asmens darbo ir mokymosi patirčių seka, kuriai nemažą įtaką daro studijų, sutelktų į studentą, metu įgytos žinios, gebėjimai, įgūdžiai ir kompetencijos. Karjeros kūrimas suprantamas kaip jos planavimas ir projektavimas. Straipsnyje pateikti karjeros kūrimo pavyzdžiai iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų praktikos.

Viešieji finansai ir pinigų politikos samprata yra svarbi ir universali kiekvienos šalies bendruomenės ugdymo sritis. Šios socialinių mokslų disciplinos daro įtaką šalies raidai ir atskirų piliečių gyvenimui. Todėl daugelyje valstybių piliečiams ugdyti pasitelkiamos ir viešųjų finansų suvokimo studijos kaip būdas pagrįsti pilietiškumą. Straipsnyje iškeliamos ir nagrinėjamos šios temos ir mokslinės problemos – viešųjų finansų valdymo, kaip svarbios pilietiškumo ugdymo studijų dalies, reikšmingumas, – dirbančiųjų sumokamų mokesčių dydis ir reali mokestinė našta. Taip pat aptariamas studentų ir kariūnų finansinis ugdymas socialinių mokslų krypties programose. Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje mokesčių ir viešųjų finansų tematika tampa vis labiau aktuali, dėl nuolatinės įtampos visuomenėje didinant mokesčius (ir mokesčių naštą), dėl dažno valstybės biudžeto deficito ir viešųjų finansų suvokimo tiesioginės naudos bendram pilietiškumo ugdymo plėtojimui.