Straipsnyje įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) apibrėžiama kaip visuomenės vystymosi veiksnys. Apibūdinant ĮSA tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais, neapsiribota viena apibrėžtimi, bet pateikiama įvairiapusė samprata. Socialiai atsakingos įmonės savo veikla įgyvendina tiek nacionalinio, tiek globalaus darnaus vystymosi tikslus ir prisideda tiek prie bendruomenės, tiek prie visuomenės ugdymo. Darnios plėtros tikslų įgyvendinimas labai priklauso nuo ĮSA, kuri užtikrina ilgalaikį įvairių subjektų (darbuotojų, vartotojų, susijusių verslų, valdžios atstovų, bendruomenės, suinteresuotos visuomenės) pasitikėjimą ir vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Darbo rinkos dalyviai, vartotojai, kaip informacinės visuomenės dalis, informacinių ir ryšių technologijų žinias ir įgūdžius tiesiogiai tobulina tiek savo darbinėje veikloje, tiek įvairiuose vartojimo procesuose, todėl šiuo požiūriu ĮSA yra reikšmingas visuomenės ugdymo instrumentas. Ugdymo procesas apima praeities ir dabarties pasiekimus ir formuoja ateities lūkesčius.
Publikacijoje atkreiptas dėmesys į tai, kad vykstant ekonominių veiklų modernizacijai neapibrėžtumo sąlygomis, ne viską šiandieninėje visuomenėje galima numatyti ir suplanuoti iš anksto, todėl susiduriama su įvairiomis rizikomis. Rizikų neišvengiama ir aukštojo mokslo sektoriuje. Taigi straipsnis ir yra skirtas šiandieninio aukštojo mokslo sektoriaus rizikų analizei. Publikacijoje aptarta rizikos samprata, pristatytos 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumo išgrynintos svarbiausios rizikos, su kuriomis pasaulis susidurs per artimiausius dešimt metų, parodyta rizikų įvairovė aukštajame moksle ir pateikti rizikų, su kuriomis susiduria įvairių šalių aukštosios mokyklos (JAV, Kanados ir kt.), pavyzdžiai, įvardytos Lietuvos aukštojo mokslo stiprybės ir grėsmės.