Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Nuo pat Maastrichto sutarties stagnavusią ir Balkanuose nesėkmę patyrusią ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP) vėl išjudino kontraversiškas karas Irake. BUSP kūrimas įgyja vis didesnį pagreitį: ES netrukus gali turėti jau ne tik bendrąją rinką, bendras institucijas ir vieną valiutą, bet ir bendrą konstituciją, užsienio reikalų ministrą ir net bendrą kariuomenę. Ypač entuziastingai už vieningesnę ir stipresnę BUSP pasisako didžiųjų ES valstybių lyderiai, siekiantys didesnės autonomijos nuo JAV sprendimų tarptautinio saugumo srityje. Šio straipsnio autoriai teigia, jog aiškiai artikuliuota ir globaliai projektuojama ES užsienio ir saugumo politika nebus įmanoma tol, kol neatsiras bendrų visaeuropinių interesų, paremtų bendru vienos ir vieningos Europos identitetu ir įgyvendinamų bendrų viršnacionalinių institucijų. BUSP įtaka Lietuvos užsienio ir saugumo politikai priklausys nuo Europos integracijos šioje srityje spartos ir nuo europinio identiteto stiprumo tarp Lietuvos politinio elito ir pačioje visuomenėje. Kiek ši įtaka bus teigiama, priklausys nuo to, kokiu keliu pasuks pati Europa - savarankiškos gynybinės struktūros, kaip alternatyvos NATO, kūrimo ar glaudžios strateginės partnerystės su JAV ir NATO plėtojimo keliu. Bet kokiu atveju jau dabar aišku, jog Lietuvai reikės nuolat ieškoti subtilaus balanso tarp įsipareigojimų NATO, iš narystės ES kylančio poveikio ir glaudžios partnerystės su JAV. Šiame procese Lietuvai labiausiai reikės ne tik įspūdingo ekonomikos augimo tempo ar modernių karinių pajėgumų, bet ypač diplomatinių sugebėjimų lanksčiai manevruoti tarp transatlantinių santykių rifų ginant nacionalinius Lietuvos interesus.

The controversial war in Iraq has revitalized the Common Foreign and Security Policy (CFSP) of the European Union (EU), which has been stagnant since Maastricht Treaty and the failure in the Balkans. The development of the CFSP is accumulating acceleration: the EU will soon have not only a common market, common institutions and a single currency, but also a common constitution, minister of foreign affairs and even a common army. The leaders of the larger states are especially enthusiastic about a stronger CFSP as a counterweight to the US dominance in the international security affairs. The authors of this article contend that clearly articulated and globally projected CFSP will not be possible unless common European interests stemming from as common European identity and implemented by common supranational institutions will emerge.

Civilinės kariškių kontrolės sąvoka yra gana sudėtinga ir daugialypė. Ypatingai svarbu yra suprasti, kaip civilinė (pilietinė) kariškių kontrolė yra įgyvendinama praktikoje. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama dabartinei Lietuvos ginkluotųjų pajėgų demokratinės civilinės kontrolės bei civilių-kariškių santykių būklei. Įvadinėje darbo dalyje pateikiama trumpa Lietuvos kariuomenės statuso ir jos santykių su visuomene plėtotės tarpukario Lietuvoje istorija. Atkreipiamas dėmesys į neigiamas 1926 m. karinio perversmo pasekmes civilių-kariškių santykiams nepriklausomoje Lietuvoje.

The concept of civil control over the military is complex and multifaceted. It is especially important to understand how the civil control is implemented in practice. In this paper, the analysis mainly focuses on the current state of the democratic civil control over the Lithuanian Armed Forces (LAF) and the civil-military relations. The introductory part gives a short overview of the development of relations between the Armed Forces and the society in independent Lithuania. Special attention is given to the negative effects of the military coup in 1926 on the civil-military relations. The changing status of the Armed Forces around the world and its theoretical and practical implications are also outlined.