Europos Sąjungos bendroji užsienio ir saugumo politika ir Lietuva
Volume 2, Issue 1 (2004), pp. 75–102
Pub. online: 1 December 2004
Type: Article
Open Access
Published
1 December 2004
1 December 2004
Abstract
Nuo pat Maastrichto sutarties stagnavusią ir Balkanuose nesėkmę patyrusią ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP) vėl išjudino kontraversiškas karas Irake. BUSP kūrimas įgyja vis didesnį pagreitį: ES netrukus gali turėti jau ne tik bendrąją rinką, bendras institucijas ir vieną valiutą, bet ir bendrą konstituciją, užsienio reikalų ministrą ir net bendrą kariuomenę. Ypač entuziastingai už vieningesnę ir stipresnę BUSP pasisako didžiųjų ES valstybių lyderiai, siekiantys didesnės autonomijos nuo JAV sprendimų tarptautinio saugumo srityje. Šio straipsnio autoriai teigia, jog aiškiai artikuliuota ir globaliai projektuojama ES užsienio ir saugumo politika nebus įmanoma tol, kol neatsiras bendrų visaeuropinių interesų, paremtų bendru vienos ir vieningos Europos identitetu ir įgyvendinamų bendrų viršnacionalinių institucijų. BUSP įtaka Lietuvos užsienio ir saugumo politikai priklausys nuo Europos integracijos šioje srityje spartos ir nuo europinio identiteto stiprumo tarp Lietuvos politinio elito ir pačioje visuomenėje. Kiek ši įtaka bus teigiama, priklausys nuo to, kokiu keliu pasuks pati Europa - savarankiškos gynybinės struktūros, kaip alternatyvos NATO, kūrimo ar glaudžios strateginės partnerystės su JAV ir NATO plėtojimo keliu. Bet kokiu atveju jau dabar aišku, jog Lietuvai reikės nuolat ieškoti subtilaus balanso tarp įsipareigojimų NATO, iš narystės ES kylančio poveikio ir glaudžios partnerystės su JAV. Šiame procese Lietuvai labiausiai reikės ne tik įspūdingo ekonomikos augimo tempo ar modernių karinių pajėgumų, bet ypač diplomatinių sugebėjimų lanksčiai manevruoti tarp transatlantinių santykių rifų ginant nacionalinius Lietuvos interesus.