Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Metaforų kaita tiesiogiai susijusi su visuomenės socialine patirtimi. Patirtį skatina socialiniai stimulai – įvykiai, tiesiogiai veikiantys žmonių vaizduotę. Žmonės juos veikiančiam stimului suteikia apibrėžtą prasmę ir pirmiausia reaguoja būtent į tas prasmes arba simbolius, o ne į išorinio pasaulio stimulus. Simboliai, į kuriuos reaguoja žmonės, gali būti žodžiai, daiktai, atstumas tarp bendraujančių žmonių, veido išraiškos ar poelgiai. Kalbant apie žodžius, prasminga paminėti metaforą, kaip vieną išraiškingiausių verbalinės komunikacijos priemonių. Metaforų raiška, šios raiškos kaita geriausiai atspindi visuomenės reakcijas į vykstančius socialinius įvykius. Metaforų kaitą galima fiksuoti atliekant socialiai įtakingame Vokietijos žurnale „Der Spiegel“ pateiktų interviu lyginamąją diskurso analizę. Analizės objektas – metaforų turinio kaitos dinamika, kuri atskleidžiama analizuojant ir lyginant 2001–2002 ir 2017–2018 metų metaforas. Atlikus metaforų tematikų lyginimo analizę išaiškėja, kad politikai ir ekonomistai duodami interviu 2017–2018 m. vartojo daug įvairesnį žodyną nei 2000–2002 m. Tai rodo, kad šie asmenys laisviau renka žodžius ir įtaigiau, įtikinamiau bei suprantamiau skaitytojui perteikia savo mintis.

In diesem Artikel werden kommunikative und kognitive Metaphernfunktionen in der Textsorte Interview analysiert. Die wichtigste Frage des Themas – was gibt uns die Metapher? Die Funktion dieser Stilfiguren wurde in verschiedenen Zeitabschnitten unterschiedlich verstanden. Heute wird die Metapher sehr breit benutzt. Man trifft sie nicht nur in der Literatur, sondern auch in der technischen Sprache, Presse. Das Ziel des Sprechers ist nicht nur eine bestimmte Metaphernbedeutung, sondern auch ihre Funktion. Sie hilft etwas Neues zu sehen und kennenzulernen. Die moderne Sprache widerspiegelt sich am besten in der Presse. Wichtig sind hier die Wortwahl, Satzstruktur, das Thema, die Situation. Deswegen wurde im praktischen Teil die politische und wirtschaftliche Zeitschrift „Der Spiegel“ analysiert. Die Themen sind breit – Geld, Wahl, Umweltschutz, Arbeit, Ausland, Reformen, Menschenrechte, Welt, Finanzen, Elektronik, Autos, Mechanik, Medien. Von verschiedenen Interviews haben wir insgesamt 309 Metaphernbeispiele gesammelt. Die Beispiele wurden nach lexikologischen und kommunikativen Merkmalen analysiert. Das Ziel des Artikels ist nicht nur das Verstehen einer Metapher, sondern auch ihre Funktion im Text, deswegen ist in unserer Untersuchung sowohl das Ziel des Sprechers, als auch die Wirkung der Metapher von großer Wichtigkeit. Es ist zu merken, dass die Metaphern in der Sprache der Politiker und Wirtschaftsleute sehr informativ und effektiv sind. In ihrer Sprache widerspiegelt sich die Einschätzung und übertriebene Situation. Die Wirkung von Metaphern ist unterschiedlich, oft können sie nur aus dem Kontext verstanden werden. In den analysierten Beispielen findet man am meisten Kriegs-, Tier-, Sport- und Theatermetaphern.

Europos Komisijos prioritetinė tema yra europinio raštingumo (angl. European literacy) ugdymas. Raštingumas įvardijamas kaip pastovus dinaminis socialinis ir kultūrinis fenomenas, kuriam įtaką daro socialiniai pokyčiai ir greitas komunikacinių technologijų vystymasis (Walczak-Niewiadomska, A., 2015). Viena iš sąlygų tobulinti europinio raštingumo kompetencijas yra kalbų įvairovės puoselėjimas. Kaip teigiama UNESCO ir Europos Komisijos dokumentuose apie užsienio kalbų mokėjimą, Europos piliečiai turėtų bendrauti bent dviem užsienio kalbomis (Gelūnas, 2015). Intensyvėjant integracijos procesams, ugdytojui vis dažniau tenka dirbti tarptautinėse grupėse, mokyti antrosios užsienio kalbos (vokiečių) globaliosios lingua franca (šiuo atveju anglų) kontekste, t. y. mokyti vokiečių kalbos, kalbant angliškai. Tai didelis iššūkis užsienio kalbos mokytojams/dėstytojams, nes, siekiant veiksmingo užsienio kalbų mokymo, užsienio kalbų mokantys pedagogai turi tobulinti savo metodų repertuarą, vaidmenis, ugdymo turinį praturtinti realiomis gyvenimo situacijomis (Leonavičienė, V., Salienė, V., 2013), todėl ypač svarbu pateikti įdomią, aktualią, motyvuojančią užsienio kalbos mokymo(si) medžiagą, kuri papildytų gaunamą informaciją vaizdiniais anglų kalba vaizdiniais, komentuojamais vokiškai. Vienas iš tokių metodų yra filmų originalo kalba aktyvus žiūrėjimas, taikant užduočių įvairovę užsienio kalbos įsisavinimui. Filmų originalo kalba efektyvumas, mokantis užsienio kalbos (Blell, Leutge, 2008), tyrinėjamas atliekant pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimą (angl. action research), leidžiantį įtraukti besimokančiuosius į aktyvų užsienio kalbos mokymosi problemų sprendimą (Cohen, M., Morrison, K., 2007). Tai atspindi kartu su besimokančiaisiais formuluojant pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo klausimą: „Kaip galėčiau padėti anglų kalba kalbantiems besimokantiesiems tobulinti savo kalbėjimo vokiškai įgūdžius, naudojant filmus originalo kalba?“ Šį klausimą galima traktuoti kaip mini užsienio kalbos mokymosi programą, apimančią veiklas, tokias kaip teksto originalo kalba klausymas, reikšmės interpretavimas, subtitravimo gebėjimų ugdymas, autorinio teksto įrašo kūrimas ir kt. Atliekant pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimą, išryškėjo tokie teigiami pokyčiai: studentai teigia, kad pirmiausia patobulėjo jų pirmosios užsienio kalbos (anglų) žinios, kad kartu su dėstytoja analizuodami savo vokiečių kalbos mokymosi problemas, galėjo remtis anglų kalbos mokymosi patirtimi, geriau suprato filmų, kaip užsienio kalbos mokymosi metodo, galimybes, todėl, lygindami kalbų panašumus, lengviau įsiminė žodyną. Be to, besimokančiųjų nuomone, frazė, susijusi su vaizdu ir garsu, plėtojo klausymo ir kalbėjimo įgūdžius, o naudodami informacines technologijas subtitrų kūrimui, aktyviai mokėsi gramatikos, rašybos ir leksikos. Besimokantieji taip pat paminėjo ir trūkumus: ne visada pavykdavo išgirsti tai, kas sakoma, suprasti frazeologizmus ar idiomas.

Studentų praktinio pa(si)rengimo problema jau gerą dešimtmetį yra tyrinėjama įvairaus lygmens studijose, aptarinėjama mokslininkų, verslininkų, politikų diskusijose. Teoriniai moksliniai tyrimai padėjo išgryninti įsidarbinamumo kompetencijos lauką (Čepas, 2007) ir profesinio rengimo ir verslo sąveikos struktūrą ir charakteristikas (Maurušaitienė, 2007), apibūdinti socialinių dalininkų bendradarbiavimo ypatumus šalies švietimo sistemoje (Pileičikienė, 2011; Kaminskienė, 2008, ir kt.), apibrėžti praktinio mokymo struktūros dalis, praktikų organizavimo ir įgyvendinimo kokybinius parametrus, juos grindžiančius rodiklius ir kriterijus (Stasiūnaitienė, Norkutė, 2011). Gilinantis į praktikų organizavimo kokybę, buvo atlikti du skirtingų prieigų tyrimai: kiekybinis tyrimas (imtis: 507 studentai) ir kokybinis tyrimas (2014 m.). Kiekybiniu tyrimu buvo siekiama atskleisti praktikų vadovų aukštojoje mokykloje (tutorių), studentų ir praktikų vadovų įmonėse (mentorių) sąveikos ypatumus. Kokybinis tyrimas atliktas, siekiant pagilinti kiekybinių tyrimų duomenis ir suformuoti konceptualų sociologinį požiūrį į įsidarbinamumo kompetencijos plėtojimą. Abiejų tyrimų duomenys parodė, kad socialinių dalininkų dalyvavimas praktiškai rengiant universiteto studentus yra suponuotas šiuolaikinio darbo pasaulio reikalavimų. Socialinių dalininkų tikslai ir interesai skiriasi, tačiau vienijantis juos veiksnys yra įsidarbinamumo kompetencija ir su ja susijusi pakitusi praktikos samprata, naujų vertybių, veiklos principų ir atitinkamai naujų praktikos kokybės užtikrinimo procesų kūrimas.