Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

This study focuses on the evaluation of the moderating role of psychological resilience in intrinsic motivation. These causal relationships were evaluated in terms of self-efficacy and perceived military competence, taking into account the effects of intrinsic motivation and psychological resilience. Five hypotheses were developed on the effects of the theoretically supported variable relations. The study data set was collected from the Active Lithuanian Army Reserve. In this study, 354 soldiers were investigated using the Brief Resilience Scale (BRE), the Self-Efficacy Scale (EFF), the Intrinsic Motivation Scale (INM) and the Perceived Military Competence Scale (PMC). The results of the analysis conducted showed that between self-efficacy and the growth of perceived military competence is a positive relationship both for soldiers with high and low points of intrinsic motivation. In addition, it can be concluded that reservists with higher internal motivation have more confidence in their abilities to act and achieve the set goals, which can have a significant impact on reservists' readiness to improve their military competence. Similarly, self-efficacy appears to be vital in improving military competences among soldiers with less intrinsic motivation. Moreover, soldiers with higher intrinsic motivation and higher psychological resilience probably increase their military competence due to the pleasure they derive from participating in military exercises.

Publikacijos tikslas – atskleisti, kokiu būdu ir kokią metodiką taikant rengiami Lietuvos kariuomenės kariai šaudyti iš pistoleto. Karių mokymas šaudyti iš pistoleto, kasmetis šaudymo iš pistoleto įgūdžių testavimas nepakankamas, kad jie būtų tinkamai parengti greitai reaguoti ir efektyviai naudoti šį ginklą artimojo mūšio sąlygomis. Nustatyta, kad JAV ir Švedijos policijos pareigūnai 83 proc. atvejų pistoletus naudojo šaudydami iki 15 m, JAV pareigūnai 96 proc. atvejų – iki 15 jardų, t. y. iki 13,7 m, esančius taikinius. Švedijos policijos pareigūnai 42 proc. susidūrimų naudojo ginklą iki 3 m, JAV pareigūnai 50 proc. visų ginklo panaudojimo atvejų – iki 4,57 m atstumu. Lietuvos kariuomenės šaudymo iš individualaus ginklo testo (KŠIGT) ir šaudymo iš papildomo ginklo įvertinimo (ŠPGĮ) metu kariai šaudo 15–25 m nuotoliu. Taip pat atskleidžiama, kad „Šaudymo vadove“ įtvirtintas reikalavimas, kad kariai, pirmą kartą šaudantys iš pistoleto, turi išeiti visą mokymo naudotis ginklu programą, tačiau tokios programos nėra. Atlikta literatūros analizė leidžia manyti, kad Lietuvos kariuomenės šaulių rengimo sistema turi būti peržiūrėta iš esmės, o atlikti pakeitimai grįsti moksliniais tyrimais ir pažangiais didaktiniais ir metodiniais principais.

Straipsnyje analizuojamos karių ir karininkų psichologinio atsparumo ugdymo galimybės. Pagrindinis dėmesys sutelktas į psichologinio atsparumo svarbą šios profesijos atstovams. Kariuomenė pati savaime dėl savo funkcijų yra neatsiejama nuo nelaimių, iššūkių, negatyvių patirčių ir kasdieninio streso. Dauguma nepageidaujamų patirčių siejamos su ilgalaikėmis misijomis, operacijomis, nuolatiniu neapibrėžtumu, ilgu išsiskyrimu su artimaisiais, kolegomis, dažnu gyvenamosios vietos keitimu ir karių tarpusavio santykiais. Nuolatinė darbo ir asmeninės aplinkos veiksnių dinamika, asmeniui skirtingose gyvenimo sferose keliami reikalavimai, iššūkiai, siekiant tikslų, neišvengiamai verčia ugdyti gebėjimą nepalūžti, nepasiduoti, išsaugoti savivertę, sunkumuose įžvelgti galimybes ir naudą, o ne problemas ir žlugdymą (ugdyti psichologinį atsparumą).