Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai

The article provides a contextual analysis of four distinct officer education models. Further analysis of officer education paradigms reveals the cyclic nature of officer education policy, thus identifying five main elements fostering officer education policy development. At the end of the article, officer education policy development model is presented.

1926 m. Aukštųjų karininkų kursuose prasideda naujas periodas – kyla sumanymas sujungti iki tol savarankiškai veikusius Aukštuosius karo technikos kursus (įsteigti 1924 m. sausio 1 d.), kuriuos sudarė statybos ir elektrotechnikos skyriai, ir Aviacijos kursus, kurie atsirado kaip išformuotos (1919 m. gruodžio 16 d.) Aviacijos karo mokyklos, įsteigtos 1919 m. sausio 24 d., tęsinys.

Visus trys kursus, be skirtingos jų specifinės paskirties, vienijo bendras uždavinys – parengti kariuomenės daliniams kvalifikuotus specialistus, todėl manyta, kad visoms trims mokymo įstaigoms turėtų vadovauti vienas viršininkas, kurio kompetencijai būtų priskirtas visas karininkų korpuso mokymas ir tobulinimas.

1926 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Aukštųjų karininkų kursų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų įstatymą (Aukštųjų karininkų D. L. K. Vytauto kursų statutas panaikinamas), kuriame teigiama, kad kursų tikslas – tobulinti karininkus ir rengti įvairius karo specialistus, kurių negali parengti Karo mokykla. Kursus sudaro šie skyriai: bendrasis, artilerijos, inžinerijos (su statybos ir fortifikacijos poskyriais), technikos (su ryšių ir automobilių poskyriais), aviacijos, kūno lavinimo dalies. Tačiau dėl organizacinių nesklandumų visi trys kursai galutinai buvo sujungti tik 1927 m. kovo 16 d.

Kursams susijungus veikė 12 mokymo kabinetų ir laboratorijų. Surinkti eksponatai ir įrengti modernūs technikos įrenginiai sudarė galimybę ne tik teoriškai studijuoti reikalingas įvairių specialybių mokslo šakas, bet ir jas paremti praktika.

1923 m. liepos 15 d. Respublikos Prezidento A. Stulginskio įsakymu Nr. 74 kursai pavadinami „Aukštieji karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursai“. 1930-aisiais – Vytauto Didžiojo metais pavadinami „Vytauto Didžiojo karininkų kursais“.

Vytauto Didžiojo karininkų kursai nustojo veikti apie 1930‒1933 m. Šiuos kursus baigė 704 karininkai, taip pat jie baigė įvairius trumpalaikio ir ilgalaikio pobūdžio kursus.

1932 m. balandžio 1 d. Aukštuosiuose karininkų kursuose įsteigus Generalinio štabo skyrių kursai peraugo į Aukštąją karo mokyklą, kuri tik 1938 m. gruodžio 10 d. oficialiai (de jure) tapo Vytauto Didžiojo aukštąja karo mokykla.

Another key objective of the paper is to disclose how citizens perceive taxation and public spending. The objective of the paper is to show the impact of the tax incidence in Lithuania during the last decade. Thus, we can consider almost doubled increase in the burden of direct taxes compared with the officially declared average tax burden of the country. Nonetheless, an additional tax burden includes hidden taxes related to payments from the individuals’ total income. On the average, the tax burden for an ordinary worker can be about two-thirds of his/her gross annual income. The perception of the tax burden can lead every citizen of the country to be responsible for all the actions of public servants and budget planning processes. Raising government revenues is often difficult due to the use of the concept of fixed costs for public sector when a person directly pays additional payments for most public sector services. Thus, the confusion of terms is quite constant showing the need for literacy in public finance. In recent years, the accredited tax burden of Lithuania has been more than thirty per cent of the country’s nominal gross domestic product. However, political leaders and experts suggest plans for increasing Lithuania’s tax burden. Besides, there was a critical error concerning contributions to social insurance and compulsory health insurance funds. Fortunately, in 2018, the national budget included social payments in the budget revenues.