Karo archyvas

This paper examines the role of training programme accreditation in enhancing interoperability within NATO. A case study of the Slovak JTAC programme supported by SWOT analysis and document review was applied. In this paper we have found that accreditation improves procedural standardisation, technological compatibility and operational performance, while revealing resource and organisational challenges. The study expands understanding of interoperability through a multi-layered framework as a research implication. Recommendations support optimisation of training, resource use and capability development which is a clear practical implication. Originality and value have been achieved by providing a unique empirical view of accreditation as a key tool for strengthening NATO's interoperability.

The purpose of this investigation was to empirically assess the association between military expenditure and income inequality in the 19 European member states of NATO between 2011 and 2022. To achieve this, the authors carried out multivariate statistical analysis using Kaplan-Meier life tables and survival estimation techniques. The results highlighted a trend in the countries analysed that income inequality tended to decrease when investment in the military increased during the period under consideration. The association manifested itself in the shortest time in the group of countries with the lowest military spending per capita, while emerging in the longer term in the countries with the highest. Furthermore, under high threat of war, the association tends to be shortest in relative terms in countries with the lowest military expenditure per capita. The results also revealed that the association between military spending and income inequality is more pronounced in the smallest countries by population and those with the lowest military expenditure per capita. The authors believe that this investigation will enrich scientific knowledge with new insights.

Pastaruosius keletą metų padidėjęs karinių grėsmių intensyvumas ir geopolitinė Lietuvos situacija lėmė pasikeitimus krašto apsaugos sistemoje. Šalyje rengiamos didelio masto karinės pratybos, sprendžiamos kariuomenės komplektavimo problemos, nuspręsta didinti kariuomenės rezervą. Krašto apsaugos ministerija kasmet siūlo didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių, nes kariuomenei trūksta visų kategorijų karių. Kariuomenė susiduria su žmogiškųjų išteklių išlaikymo ir jų trūkumo problemomis. 2015 metais Lietuva grąžino šaukimą į Lietuvos kariuomenę. Kasmet į kariuomenę pašaukiama 3–4 tūkst. jaunuolių. Šaukimas grąžintas siekiant užpildyti kariuomenės padalinius ir rengti rezervą.

Kariuomenėje patriotizmo ugdymas, tvirtų pilietinių nuostatų formavimas yra neatsiejama karių rengimo dalis. Tai daroma ne tik vykdant formaliąsias mokymo programas, bet ir neformalųjį ugdymą – per valstybės, kariuomenės ir konkretaus dalinio istorinėms sukaktims skirtus šventinius minėjimus ir kitus renginius, paskaitas, susitikimus su Laisvės kovų dalyviais, edukacines išvykas. Patriotinėms aspiracijoms stiprinti labai svarbus tapatumo su savo kariniu vienetu, jo bendruomene, tradicijomis jausmas. Karius vienija bendra tarnyba, uniforma, dalinio pavadinimas, vėliava, emblema, šūkiai ir daugybė kitų dalykų.

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos aviacija 1919–1940 metais. Autorius naudodamasis jam prieinamais istoriniais ir literatūriniais šaltiniais siekia išanalizuoti tarpukario aviacinių žinybų bendradarbiavimą, atlikti istorinę aviacinių institucijų analizę.