Inovatyvios mokymo priemonės skatina besimokančiųjų tarpusavio, taip pat besimokančiųjų ir mokytojų bendravimą, taip didindamos jų motyvaciją ir gerindamos mokymosi rezultatus (Daukilas, 2007).
Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti inovatyvių mokymo priemonių poveikį besimokančiųjų motyvacijai anglų kalbos pratybose. Siekiant išsiaiškinti naudojamų inovatyvių mokymo priemonių įtaką besimokančiųjų motyvacijai anglų kalbos pratybose, buvo atliktas tyrimas taikant anketinės apklausos ir statistinės duomenų analizės metodus. Tyrimas buvo atliekamas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Užsienio kalbų instituto Kauno užsienio kalbų mokymo skyriuje. Buvo apklausta 50 anglų kalbos besimokančių įvairių lygių kursų klausytojų. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad tradicinės mokymo priemonės anglų kalbos užsiėmimuose yra naudojamos dažniau nei inovatyvios, iš inovatyvių mokymo priemonių dažniausiai naudojamas multimedijos projektorius ir internetas, rečiausiai – mobilusis telefonas, elektroninis paštas ir elektroninis žodynas. Remiantis gautais tyrimo rezultatais galima teigti, kad inovatyvios priemonės klausytojus labiau motyvuoja mokytis nei tradicinės. Klausytojų nuomone, inovatyvios mokymo priemonės turėtų būti naudojamos dažniau nei 15 % pamokų. Kaip labiausiai motyvuojančios inovatyvios mokymo priemonės buvo įvertintas internetas, multimedijos projektorius ir kompiuterinės programos. Kita vertus, klausytojai teigia, kad tradicinių mokymo priemonių nereikėtų visiškai atsisakyti. Iškelta hipotezė, kad inovatyvios mokymo priemonės labiau motyvuoja mokytis nei tradicinės, iš esmės pasitvirtino: 26 % klausytojų visiškai sutiko, o 48 % sutiko su šiuo teiginiu; su teiginiu, kad labiau motyvuoja mokytis tradicinės priemonės, visiškai sutiko 12 %, o sutiko 42 % klausytojų.
L’Europe est caractérisée par le multilinguisme depuis les temps les plus anciens jusqu’à maintenant. Le plurilinguisme et le multiculturalisme, c’est la base et la particularité de l’identité européenne. La politique linguistique des institutions européennes occupe une place importante en Europe et notamment en Lituanie où la moyenne des gens maitrisant deux ou trois langues étrangères est plus élevée que celle dans l’UE. Or, le nombre de francophones ici est moins enlevé que la moyenne européenne. Il se présente avantageux d’examiner le point de vue des étudiants lituaniens de l’Académie militaire de Lituanie, de l’université de Vilnius et du Centre de la formation des douaniers concernant leur motivation d’apprendre le français qui est un facteur décisif lors du processus éducatif. La desription et l’analyse des réponses des enquêtes liées à l’apprentissages du français ou d’autres langues dans des universités, l’Académie et un centre de la formation en Lituanie permet de dévoiler les facteurs principaux du choix linguistique des étudiants lituaniens.
L’enseignant moderne doit tout d’abord créer des conditions favorables à l’apprentissage en aidant l’apprenant à attendre ses objectifs. Il y a un grand choix de méthodes et de possibilités pour apprendre le français langue étrangère, par ex., l’enseignement hybride, la mémorisation verbale ou des activités théâtrales. Le but principal de toutes ces approches est de soutenir l’autonomie, la réflexion logique, l’intégration et la participation active des apprenants. Le processus éducatif moderne envisage une collaboration et une interaction active entre l’enseignant et l’apprenant. L’enseignant de français, en se basant sur des méthodes actives et sa créativité, doit prendre en compte les différences concernant le niveau linguistique, l’expérience et l’autonomie des individus ainsi que les objectifs communs et personnels.
Nowadays an active search for new methods and techniques of teaching foreign languages is taking place very intensively. That meets the current state of methodological science and the rapid development of the world community as a whole. Intensive technologization and computerization of all spheres of human life, which led to creation of a firm habit of young people to perceive information from the screen, led to the active penetration of audiovisual means of learning in the system of education at schools and universities. Authentic video and various videos created by methodologists specifically for educational purposes are used more and more frequently in the process of foreign language teaching. The use of video clips at the foreign language lessons perfectly suits to the tasks which foreign language teachers face in the context of the development of active multilingualism in the Lithuanian society. The article highlights the use of audiovisual method in teaching the second foreign languages at the Military Academy of Lithuania. The analysis of the advantages and disadvantages of this method is also produced as well as the requirements for authentic audiovisual materials which can be used for educational purposes and the technology of methodological development of authentic video material for its use in foreign language course. The authors emphasize that this method allows economizing learning time and intensifying the educational process.
Due to the rapid development of new technologies and establishing new businesses, the advertisements used by companies are carefully planned to draw the attention of the widest audience possible. Understanding the efficiency of linguistic measures in advertisements can be a key factor of successful advertising. The article presents a linguistic analysis of the Lithuanian and English advertisements for the same products. The analyzed advertisements are divided according to the type of industry. The research investigates the linguistic, syntactic and phonetic means of expression used in the advertisements. The aim of the article is to distinguish the most frequently used linguistic means of expression in the advertising slogans and to reveal the connection between the used slogan and factors affecting consumers’ behaviour.
Straipsnyje aptariamos naujausio lietuvių kalbos leksikos sluoksnio – naujažodžių – rūšys ir jų vartosenos polinkiai studentų kalboje. Studentų kalbos tyrimas rodo, kad jie gausiai vartoja įvairių svetimų kalbų žodžių, tačiau kartais suranda šiems svetimžodžiams lietuviškų atitikmenų ir pakaitų. Norėdami suteikti kalbai ekspresyvumo, studentai dažnai vartoja tam tikslui sukurtus naujadarus. Dėl naujųjų skolinių ir naujųjų vedinių, naujų reikšmių žodžių vartojimo nyksta riba tarp jaunimo rašytinės ir šnekamosios kalbos. Rašytinėje kalboje paprastai imituojama kasdienė vartosena, kurioje gausu įvairių svetimybių. Galima teigti, jog yra ryškus nenorminės kalbos poveikis bendrinei kalbai.