Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai

English is “lingua franca” in the maritime industry. Due to the shift from “knowing the vocabulary“ to “being able to use the English language in one’s workplace“, students are supposed not only to acquire maritime vocabulary but also be able to use it efficiently in the maritime context. In order to achieve this goal, students have to acquire large amounts of maritime vocabulary effectively and efficiently. The study analyses the strategies for vocabulary acquisition and how students use them in their studies. The results of the study show that lecturers acquaint students with basic maritime terminology. Students do not use all vocabulary learning strategies equally. The recommendations include encouraging the use of productive skills for vocabulary activation; more attention should be paid to the vocabulary learning strategies of memorizing and encoding, word formation and guessing from the context.

In der Fremdsprachendidaktik und in den gängigen DaF-Lehrwerken wird dem Phrasemerwerb wenig Aufmerksamkeit geschenkt. Aus diesem Grund ist das selbständige Aufarbeiten von kreativen Unterrichtsmaterialen der Lehrkräfte gefragt. Der vorliegende Beitrag versteht sich als ein Plädoyer für den systematischen Ansatz von Phraseologie im DaF-Unterricht auf verschiedenen Niveaustufen. Im Mittelpunkt des Beitrags stehen sowohl einschlägige Forschungsergebnisse der phraseologischen Diskussionen sowiedie Ansätze der Phrasemvermittlung in den geläufigen DaF-Lehrwerken. Damit wird das Ziel verfolgt, eine theoretisch fundierte Beschreibung von Lernprozessen zur Förderung phraseologischer Kompetenz zu geben sowie darauf aufbauende Didaktisierungsvorschläge zur Phrasemvermittlung zu präsentieren.

L’évolution linguistique est caractérisée par des rapports entre les langues. Le russe avait beaucoup de rapports avec la langue française dans le passée, surtout aux XVII-XIX siècles. Il se présente avantageux d’examiner l’apparition des mots français dans la langue russe, en particulier dans le domaine du vocabulaire militaire car l’histoire de France est marquée par de grands dirigeants militaires comme Charlemagne, Napoléon ou Charles de Gaulle. La plupart des termes militaires d’origine française est apparue dans la langue russe à l’époque de Nopléon 1er, notamment bataillon, brigadier, général, salut, soldat, etc. Certains mots ont gardé leur signification primaire mais d’autres se sont transformés en recevant parfois une connotation négative, par ex., les vocables ou expressions comme „sortir“, „cher ami“ ou „cheval“.

Nesibaigiančios švietimo reformos kelia naujus reikalavimus ir ilgalaikius

Nuo 2017 m. pavasario Lietuvos istoriografiją ir teisės istoriją, taip pat visuomenės istorinės sąmonės formavimą ėmė veikti Vokietijos užsienio reikalų žinybos Politiniame archyve rastas ir paviešintas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimtas nutarimas. Jis buvo parašytas, kaip jau patikimai nustatyta, vieno iš signatarų dr. Jurgio Šaulio ranka dviem kalbomis – lietuvių ir vokiečių. Nutarimą (vok. Beschluss) po tekstu kiekviena kalba tame pačiame dokumente pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Nors žiniasklaidoje, o po to ir akademinėse publikacijose ne kartą skelbta šio dokumento faksimilė arba nuotraukos, tačiau iki šiol nebuvo publikuotas visas šio svarbaus akto spausdintas tekstas. Kad užpildytų šią spragą, straipsnio autorius parengė Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nutarimo / Beschluss, kaip vientiso dokumento, transkripciją paraidžiui. Šio istorinio šaltinio paraidinis perrašas pirmą kartą skelbiamas akademinėje literatūroje, praėjus daugiau kaip šimtui metų nuo jo priėmimo, pateikiant išsamius transkripcijos detalių ir niuansų paaiškinimus, publikacijos autoriaus įžvalgas, komentarus ir kai kurias išvadas. Tikimasi, kad tai prisidės ne tik prie Lietuvos valstybės atkūrimo proceso Pirmojo pasaulinio karo metais geresnio supratimo, šios problematikos istoriografijos tolesnės raidos, bet ir prie šiuolaikinės visuomenės istorinės sąmonės formavimo remiantis istorijos mokslo pasiekimais. Taip pat Lietuvos Respublikos institucijos, mokslinių ir kitų publikacijų autoriai galės nuo šiol remtis ne tik Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimto dvikalbio nutarimo atvaizdu, bet ir jo transkribuotu tekstu kaip istorijos šaltiniu.