Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti pagrindinius veiksnius, kurie formuoja ir iš esmės modeliuoja Latvijos Respublikos saugumo ir gynybos politiką. Būtų galima teigti, kad istorinės aplinkybės, geografinė padėtis, bendra institucinė istorija, buvusios Sovietų Sąjungos rėmuose, Rusijos veiksnys, palyginti nedidelė valstybės teritorija ir gyventojų skaičius, etninė gyventojų sudėtis, nedidelis gyventojų tankis, riboti finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti Latvijos Respublikos gynybai yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys valstybės saugumo ir gynybos politiką. Esminiai Latvijos saugumo ir gynybos politikos principai yra narystė pasauliniame kariniame NATO aljanse ir dvišalė strateginė partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visgi, trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje, o taip pat sustiprėjęs bendradarbiavimas su Baltijos ir Šiaurės šalimis traktuojamas kaip svarbus papildomas veiksnys, didinantis Latvijos Respublikos saugumą. Latvija išplėtojo tvarią teisinę ir institucinę struktūrą, skirtą valstybės saugumui ir gynybai stiprinti, tačiau saugumo iššūkiai ir svarbūs pokyčiai globalioje XXI amžiaus saugumo aplinkoje ir toliau mes iššūkius Latvijos Respublikos gebėjimui išlaikyti esamą teisinę struktūrą ir, dar svarbiau, esamą institucinę Latvijos saugumo ir gynybos struktūrą. Svarbūs vidiniai ir išoriniai iššūkiai darys poveikį esminiams Latvijos saugumo ir gynybos politikos aspektams, tokiems kaip Amerikos strateginis poslinkis Ramiojo vandenyno šalių link ir politinės valios stoka padidinti gynybos išlaidas europinėje NATO dalyje. Turėtų būti aišku, kad pati Latvijos Respublikos nepriklausomybė, saugumas ir gynyba priklauso nuo NATO sugebėjimo išlikti veiksminga organizacija, laiku ir efektyviai priimančia sprendimus, ir nuo Jungtinių Amerikos Valstijų sugebėjimo išlikti veiksmingoms karine prasme ir laikytis įsipareigojimų dėl Europos saugumo ir gynybos.