Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai

The article analyzes the requirements set out in legal documents for Maritime English (ME) teaching and the results of the survey on the view of students’, who completed seagoing training, needs for ME, in order to set the guidelines for further development of the ME teaching. The survey showed that understanding technical texts and listening were given the greatest importance. In addition, radio communication proved to be one of the most needed skills. As regards the evaluation of the topicality of the ME vocabulary for the work at sea, the students of Marine Engineering and Marine Navigation evaluated some topics of other programme as important ones. Thus, one of the areas to take into account is a wider view on the professional ME topics that are included in the courses for both marine engineers and navigators. Other suggestions for further development of the ME teaching are to pay more attention to radio communication and to develop the skills of reading technical documentation.

Each of us has our own preferred way of learning that is determined by our cultural and educational background and our personalities. We have often wondered why we have difficulties learning a foreign language from a particular teacher, whereas others seem to explain things in just the right way. There is a question why the course that someone recommends as an easy one turns into a very complicated one for another person. The reason for these discrepancies may be the differences in learning styles. People learn most effectively when the strategies used are closely matched with their preferred learning style. Sometimes we can improve our learning by knowing our strengths and then doing more of what we are good at. But it is also important to know our weaknesses in order to enhance our skills in these areas. When English teachers try to improve the effectiveness of students’ work, they should be aware of the main learning strategies that best match the way students like to learn and check to see if they follow suggested strategies. Thus, teachers can help foreign language students develop their natural style of learning. The current study investigates the diverse learning styles and strategies employed by EFL students at the researched Lithuanian university. The research reveals that students employ the perceptual learning style and the compensation language learning strategy prevails among students.

Studentų mokymosi pasiekimų lygis yra vienas pagrindinių aukštosios mokyklos administracijos, dėstytojų ir studentų tarpusavio bendradarbiavimo veiklos rodiklių, kurie profesinėje aplinkoje turi įtakos absolventų profesinių žinių įgijimui ir gebėjimų išsiugdymui bei lemia jų konkurencingumą tarp tos pačios srities specialistų. Todėl, kaip teigiama LR ŠMM ir ŠMPF 2018 m. parengtame rekomendacijų sąvade, svarbi „į studentą orientuoto mokymosi, mokymo ir pasiekimų vertinimo dermė“. Vertinimas yra aktuali tema tiek dėstytojui, tiek studentui. Studentas gali įsivertinti pažangą, įgytas žinias ir gebėjimus, sustiprinti ar prarasti motyvaciją, siekdamas geresnių rezultatų; dėstytojas gali įsivertinti savo dėstomo dalyko efektyvumą, mokymo kokybę ir žinių ar patirties perteikimą. Gera vertinimo praktika ir patirtis skatina mokymąsi, padeda siekti mokymo ir mokymosi kokybės. Straipsnio autorės neabejoja temos aktualumu ir tuo, kad vertinimo efektyvumą lemia tinkamai parinkti vertinimo tipai, suplanuoti vertinimo metodai bei tinkamai paruoštos užduotys ir jų vertinimo kriterijai. Dėstytojų ir studentų tarpusavio bendradarbiavimas ypač svarbus, pasirenkant vertinimo metodus, kurie ne tik parodytų rezultatus, bet ir skatintų tiek dėstytojus, tiek studentus tobulėti.

Kiekvienam užsienio kalbos mokytojui labai svarbu parinkti studentams bei mokiniams priimtinas mokymo(si) strategijas, atsižvelgiant į gebėjimus, interesus, mokymosi stilių, psichologinę būseną. Užsienio kalbų pedagogui itin svarbu skirtingai ir įdomiai supažindinti studentus su naujais žodžiais, padėti sukaupti kuo didesnį leksinių vienetų skaičių, plėsti, turtinti žodyną. Pranešime analizuojama žodžių mokymo(si) bei teksto kūrimo strategijos, apimančios motyvų ir minčių generavimą, jų rūšiavimą, atranką, pirmųjų struktūrų, kategorijų ir nuorodų formavimą, sąmoningą suvokimą, apgalvotą kalbos struktūrų panaudojimą. Atliktas tyrimas atskleidžia, kokias priemones studentai naudoja mokydamiesi užsienio kalbos žodžių, kokias žodžių mokymosi bei teksto kūrimo strategijas jie taiko, su kokiomis problemomis susiduria mokydamiesi žodžių ir kas juos motyvuoja, skatina aktyviau mokytis leksikos.

Straipsnyje yra pateiktas tyrimo objektas – bendradarbiavimo metodo taikymas per anglų kalbos paskaitą. Tyrimo tikslas buvo atskleisti bendradarbiavimo metodo taikymo efektyvumą LKA anglų kalbos paskaitose dirbant su II kurso kariūnais 2017–2018 m.. Tyrimo rezultatai parodė, kad 46 iš 48 kariūnų sėkmingai pasiekė II lygį pagal pasiekimų testą. Prieš taikant bendradarbiavimo metodą, vienoje iš eksperimentinių grupių, 6 nebuvo išlaikę pasiekimų testo. Tad juos integravo į dvi mišrias grupes kartu su tais, kurie prieš tai gerai (vidutiniškai) pasiekdavo 80 proc. pasiekimo testo. Iš viso buvo 5 anglų kalbos grupės, kuriose mokėsi 48 kariūnai. Kitose trijose grupėse mokėsi kariūnai, kurių pasiekimo testo rezultatai buvo per 80 proc. Bendradarbiavimo metodo taikymas buvo integruotas į 2 grupių anglų kalbos mokymo procesą ir dalyko metodų taikymą. Šio tyrimo tikslas buvo sudaryti sąlygas tiems kariūnams, kurie turėjo problemų laikydami pasiekimo testą ir nepasiekė antrojo kalbos mokėjimo lygio. Hipotezė buvo, kad integruojant bendradarbiavimo metodą, kariūnai pasieks 80 proc. laikydami pasiekimo testą. Tad organizuojant tyrimą buvo svarbu tyrimo metodologiją parengti remiantis laisvojo ugdymo paradigma, kuri būtų pagrįsta konstruktyvizmo teorija. Konstruktyvizmas, kaip mokymo ir žinojimo teorija, yra orientuotas į besimokančiojo aktyvumo ugdymą, kurio ugdymo(si) paradigma turi būti multifunkcinė, apimanti daugybę aspektų. Užsienio kalbų mokymas pagal šią paradigmą turi būti ta erdvė, kuri paskatintų minėtų kompetencijų įgijimą ir tobulinimą. Tad tyrimas buvo organizuotas taip, kad taikomi mokymosi bendradarbiaujant metodai būtų suformuluoti kaip klausimai, pateikiant atsakymus į juos raštu ir žodžiu, skaitant ir taikant įvairias skaitymo technikas, ugdant viešą kalbėjimą, plėtojant diskutavimo ir argumentavimo gebėjimus, kurie yra vienodai svarbūs rašymui ir kalbėjimui, inicijuojant kūrybiškumą bei kritinį mąstymą, sprendžiant bendravimo niuansus, formuojant įgūdžius kaupti, atsirinkti ir sisteminti informaciją. Organizuojant tyrimą taip pat buvo akcentuojama projektų metodo svarba, kuri buvo reikšminga kaip universalus metodas, ugdantis atsakomybę už savo individualaus darbo rezultatus ir pagyvinantis mokymosi procesą.

Metaforų kaita tiesiogiai susijusi su visuomenės socialine patirtimi. Patirtį skatina socialiniai stimulai – įvykiai, tiesiogiai veikiantys žmonių vaizduotę. Žmonės juos veikiančiam stimului suteikia apibrėžtą prasmę ir pirmiausia reaguoja būtent į tas prasmes arba simbolius, o ne į išorinio pasaulio stimulus. Simboliai, į kuriuos reaguoja žmonės, gali būti žodžiai, daiktai, atstumas tarp bendraujančių žmonių, veido išraiškos ar poelgiai. Kalbant apie žodžius, prasminga paminėti metaforą, kaip vieną išraiškingiausių verbalinės komunikacijos priemonių. Metaforų raiška, šios raiškos kaita geriausiai atspindi visuomenės reakcijas į vykstančius socialinius įvykius. Metaforų kaitą galima fiksuoti atliekant socialiai įtakingame Vokietijos žurnale „Der Spiegel“ pateiktų interviu lyginamąją diskurso analizę. Analizės objektas – metaforų turinio kaitos dinamika, kuri atskleidžiama analizuojant ir lyginant 2001–2002 ir 2017–2018 metų metaforas. Atlikus metaforų tematikų lyginimo analizę išaiškėja, kad politikai ir ekonomistai duodami interviu 2017–2018 m. vartojo daug įvairesnį žodyną nei 2000–2002 m. Tai rodo, kad šie asmenys laisviau renka žodžius ir įtaigiau, įtikinamiau bei suprantamiau skaitytojui perteikia savo mintis.

Im Mittelpunkt des vorliegenden Beitrags steht die Frage der Förderung der individuellen Mehrsprachigkeit im Fremdsprachenunterricht. Hier werden die wichtigsten Prinzipien der Interkomprehensionsforschung präsentiert sowie bewährte EuroCom-Projekte behandelt, die Ähnlichkeiten zwischen verwandten Sprachen aufgreifen und auf die Förderung der rezeptiven Mehrsprachigkeit abzielen. Darüber hinaus wird das Instrument der sieben Siebe des EuroComGerm-Projekts vorgestellt. Es wird der Frage nachgegangen, wie die Erkenntnisse der Mehrsprachigkeitsdidaktik effizient als Ressource im Fremdsprachenunterricht eingesetzt werden und zur Förderung einer mehrsprachigen Kompetenz beitragen können.

In diesem Artikel wird die Entwicklung der ethischen Kompetenz eines Polizisten in einer modernen Hochschule diskutiert. Die Polizei repräsentiert die Autorität des Staates in der Kommunikation mit den Bürgern. Da Polizisten sich mit Konflikten auf verschiedenen Ebenen der Gesellschaft auseinandersetzen müssen, sollten ethische Dilemma-fähigkeiten Teil der beruflichen Kompetenz werden. Daher ist die Entwicklung der ethischen Kompetenz als Bestandteil der polizeilichen Berufskompetenz als ein wichtiger Moment in der Ausbildung von Polizeibeamten zu betrachten. Im Mittelpunkt dieser Artikel steht die ethische Kompetenzstruktur von Polizeibeamten. Es werden die professionelle Deontologie und die wichtigste Kategorie des deontologischen Intuitionismus – Verpflichtung betont. Man kommt zu Schlussfolgerungen, dass der Prozess der ethischen Kompetenzentwicklung von den Polizeibeamten aus einer systematischen Reflexion der beruflichen moralischen Anforderungen bestehen muss, um ethische Kompetenz zu reflektieren und sie mit anderen Erfahrungen zu vergleichen.

В условиях постоянно меняющейся геоэкономической и геокультурной ситуации человек должен уметь строить взаимовыгодный диалог со всеми субъектами общего жизненного пространства, уметь наводить гуманитарные межкультурные мосты между представителями различных культур и стран. Важную роль в этом играет язык, выступающий единственно возможным инструментом, с помощью которого становится возможным взаимопонимание между представителями различных лингвоэтносообществ. Рост численности идентитетов в ЕС за последнее десятилетие привел к необходимости их приспосабливания друг к другу, что несет с собой динамику в политику идентитета и политику идентирования. Идентичность – это результат осозания глубокой рефлекции представлений о себе. Вот почему идентитет и связанная с ним идентификация – это отображение духа и души общества, которым она занимает свое место в мировой истории и культуре.

Погружаясь в богатый мир русского языка и русской классической устройство, и быт, и сами люди заметно отличались от нынешних. Поэтому литературы, иностранцы часто сталкиваются неожиданными трудностями. Страницы классики, как на машине времени, переносят читателя в давние времена, когда и общественное произведения классиков воспринимаются не столь легко и просто. Сложны для понимания как особенности и приметы описываемой эпохи, так и отдельные слова, и понятия.