Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai

L’évolution linguistique est caractérisée par des rapports entre les langues. Le russe avait beaucoup de rapports avec la langue française dans le passée, surtout aux XVII-XIX siècles. Il se présente avantageux d’examiner l’apparition des mots français dans la langue russe, en particulier dans le domaine du vocabulaire militaire car l’histoire de France est marquée par de grands dirigeants militaires comme Charlemagne, Napoléon ou Charles de Gaulle. La plupart des termes militaires d’origine française est apparue dans la langue russe à l’époque de Nopléon 1er, notamment bataillon, brigadier, général, salut, soldat, etc. Certains mots ont gardé leur signification primaire mais d’autres se sont transformés en recevant parfois une connotation négative, par ex., les vocables ou expressions comme „sortir“, „cher ami“ ou „cheval“.

In der Fremdsprachendidaktik und in den gängigen DaF-Lehrwerken wird dem Phrasemerwerb wenig Aufmerksamkeit geschenkt. Aus diesem Grund ist das selbständige Aufarbeiten von kreativen Unterrichtsmaterialen der Lehrkräfte gefragt. Der vorliegende Beitrag versteht sich als ein Plädoyer für den systematischen Ansatz von Phraseologie im DaF-Unterricht auf verschiedenen Niveaustufen. Im Mittelpunkt des Beitrags stehen sowohl einschlägige Forschungsergebnisse der phraseologischen Diskussionen sowiedie Ansätze der Phrasemvermittlung in den geläufigen DaF-Lehrwerken. Damit wird das Ziel verfolgt, eine theoretisch fundierte Beschreibung von Lernprozessen zur Förderung phraseologischer Kompetenz zu geben sowie darauf aufbauende Didaktisierungsvorschläge zur Phrasemvermittlung zu präsentieren.

English is “lingua franca” in the maritime industry. Due to the shift from “knowing the vocabulary“ to “being able to use the English language in one’s workplace“, students are supposed not only to acquire maritime vocabulary but also be able to use it efficiently in the maritime context. In order to achieve this goal, students have to acquire large amounts of maritime vocabulary effectively and efficiently. The study analyses the strategies for vocabulary acquisition and how students use them in their studies. The results of the study show that lecturers acquaint students with basic maritime terminology. Students do not use all vocabulary learning strategies equally. The recommendations include encouraging the use of productive skills for vocabulary activation; more attention should be paid to the vocabulary learning strategies of memorizing and encoding, word formation and guessing from the context.

This study advocates for the central quality of the language tests and their validity and aims to investigate the content validity of the use of the English part of the achievement tests administered to the first- and second-year students of General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania. The tests were given in the form of the final examination of the English language course in order to find out if the papers’ content corresponded to the descriptors of the European language levels specified in the Common European Framework of Reference for Languages and the Europass on which the course syllabus was based. Seeking to examine the content validity, the study analyses the papers in terms of the task types and linguistic – grammatical and lexical – knowledge tested. The analyses of the papers revealed that although both open and semi-open tasks and closed tasks were present in the papers and specifications, the former were dominating for being more effective. Some of the papers lacked certain grammatical and lexical aspects to be tested which were mentioned in the specifications, such as pronouns, relative clauses, conditional clauses, modals, derivatives and collocations. The syntactic competence was tested in all the papers. As a result, the content validity of these papers can be partially supported, though in a general view, it can be inferred that the papers had the content validity, i.e. they measured what is supposed to be measured. Therefore, these findings suggest that the content of the achievement tests might be revised and may contribute to further research of validity in language testing.

In the article, with reference to the screening of M. Bulgakov’s play Ivan Vasilievich, the feasibility of utilizing film-intertexts in a foreign language course – particularly in Russian classes for foreign learners – is corroborated, and the principles of selecting them for educational purposes are determined. Screen versions of literary works are viewed as a means of familiarizing foreign students with this book. Furthermore, social discourse (from Latin discursus means “running to and from”, Compact Oxford Dictionary, Thesaurus and Wordpower Guide (2001) denotes written and spoken communications in semantics and discourse analysis. The authors of the article scrutinize L. I. Gaidai’s fiction film Ivan Vasilievich Changes Profession (1973), a screen version of Mikhail Bulgakov’s play, in regard as a film-intertext. Moreover, the authors present a great number of linguistic and cultural resources which are considered as precedential video texts. Herein, discourse serves also as a conceptual generalization of a discourse within each modality and context of communication. Sustainability of social discourse pays an indisputably significant role in the society, and its impact and genesis have long been a distinctive research object of social sciences in order to bring original discourse into the language-learning classroom which becomes a special type of discourse community in which teachers and students ideally become reflective researchers of historical evolution of the target language. Sustainability of social discourse via screen versions of literary works has become a dominant method used in the classes of foreign language teaching for it is a perfect reflection of a social language change in the public sphere and ubiquitous ideal of social change.

Straipsnyje pateikta tyrimo metodologija, grįsta mokslinių tyrimų rezultatais, kad „šokis gali paveikti estetiškai ne tik jį atliekančius, bet ir stebinčius (auditoriją)“ (Vukadinović, 2010; Vukadinović & Marković, 2011).

Straipsnyje įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) apibrėžiama kaip visuomenės vystymosi veiksnys. Apibūdinant ĮSA tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais, neapsiribota viena apibrėžtimi, bet pateikiama įvairiapusė samprata. Socialiai atsakingos įmonės savo veikla įgyvendina tiek nacionalinio, tiek globalaus darnaus vystymosi tikslus ir prisideda tiek prie bendruomenės, tiek prie visuomenės ugdymo. Darnios plėtros tikslų įgyvendinimas labai priklauso nuo ĮSA, kuri užtikrina ilgalaikį įvairių subjektų (darbuotojų, vartotojų, susijusių verslų, valdžios atstovų, bendruomenės, suinteresuotos visuomenės) pasitikėjimą ir vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Darbo rinkos dalyviai, vartotojai, kaip informacinės visuomenės dalis, informacinių ir ryšių technologijų žinias ir įgūdžius tiesiogiai tobulina tiek savo darbinėje veikloje, tiek įvairiuose vartojimo procesuose, todėl šiuo požiūriu ĮSA yra reikšmingas visuomenės ugdymo instrumentas. Ugdymo procesas apima praeities ir dabarties pasiekimus ir formuoja ateities lūkesčius.

Publikacijoje atkreiptas dėmesys į karių ir civilių bendradarbiavimo svarbą taikos metu. Jis vyksta stiprinant viešuosius ryšius, taikant įvairias šiems ryšiams būdingas priemones, nes Lietuva neturi savo nacionalinės karių ir civilių bendradarbiavimo koncepcijos, skirtos taikos metui. Straipsnyje apžvelgti teisiniai dokumentai, reglamentuojantys karių ir civilių bendradarbiavimą, pristatyti empirinio tyrimo (interviu), atlikto Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione, rezultatai. Jo metu buvo siekiama sužinoti informantų nuomonę apie civilių ir karių bendradarbiavimo svarbą užtikrinat Lietuvos saugumą, taip pat jų požiūrį į taikomas bendradarbiavimo priemones ir jų veiksmingumą.

Straipsnyje nagrinėjami nuotolinio mokymo ir bendruomeniškumo jausmo skatinimo aspektai. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje įvedus karantiną dėl COVID-19, ugdymo įstaigos (universitetai, mokyklos) pradėjo ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Pedagogai susidūrė su informacinių komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijų stygiumi ir kitais didaktikos (metodikos) taikymo iššūkiais. Publikacijose apžvelgiamas technologinis pedagogikos žinių (Technological Pedagogical Content Knowledge–Web, TPCK-W) modelis. Norint sėkmingai vykdyti ugdymą nuotoliniu būdu, pedagogui reikia didaktikos žinių, orientuotų į žiniatinklio (interneto) naudojimą (Web–Pedagogical Knowledge), dalyko metodinių žinių, susijusių su šiuo žiniatinkliu, taip pat jo mokomojo dalyko turinio pritaikymo prie žiniatinklio (interneto) žinių ir kompetencijų. Ugdymo turinio kūrėjams dėstytojams ir instruktoriams pateikiamas bendruomeniškumo jausmo skatinimo modelis, kuris sudaro sąlygas gerinti rezultatus, kelti studentų pasitenkinimą studijomis ir mažinti jų atkričio (angl. dropout) galimybę.

Publikacijoje atkreiptas dėmesys į ypatingą vietą valstybės tarnyboje užimantį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, kuris užtikrina ugniagesių gelbėtojų veiklos strategijos formavimą ir jos įgyvendinimo kontrolę, teritorinių įstaigų valdymą, valstybės politikos priešgaisrinės, civilinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse įgyvendinimą. Siekiant tinkamai įvykdyti išvardytas priešgaisrinės priežiūros ir valstybės egzistavimui reikalingas funkcijas, itin svarbi jas atliekančio personalo, t. y. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statutinių valstybės tarnautojų, motyvacija. Straipsnyje aptarta motyvacijos sąvoka ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statutinių valstybės tarnautojų motyvavimo priemonių taikymo ypatumai, efektyvumas ir teisinis reglamentavimas.