Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai

Straipsnyje analizuojamos ugdymo problemos aukštojoje mokykloje. Pagrindinis dėmesys sutelktas į ugdymo derinimą šiuolaikinėje aukštojoje mokykloje, t. y. į ugdymo paradigmą ir jos poveikį specialistų kompetencijų ugdymui žinių visuomenės sąlygomis ir jų įtaką pasauliniam inovacijų indeksui. Mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizės pagrindu parodoma, jog Lietuvos žinių visuomenę apibūdinantis pasaulinis inovacijų indeksas atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių ir pasaulio valstybių, nes mokslo tyrėjų veiklos rezultatai ir žinių darbuotojų skaičius bei jų produktyvumas Lietuvoje yra menki, nors žmogiškųjų išteklių pozicija yra stipri, tačiau šį rodiklį lemia tik didelis bendras studentų aukštosiose mokyklose skaičius. Tai neigiamai veikia šalies konkurencingumą pasaulio šalių rinkose.

Studentų praktinio pa(si)rengimo problema jau gerą dešimtmetį yra tyrinėjama įvairaus lygmens studijose, aptarinėjama mokslininkų, verslininkų, politikų diskusijose. Teoriniai moksliniai tyrimai padėjo išgryninti įsidarbinamumo kompetencijos lauką (Čepas, 2007) ir profesinio rengimo ir verslo sąveikos struktūrą ir charakteristikas (Maurušaitienė, 2007), apibūdinti socialinių dalininkų bendradarbiavimo ypatumus šalies švietimo sistemoje (Pileičikienė, 2011; Kaminskienė, 2008, ir kt.), apibrėžti praktinio mokymo struktūros dalis, praktikų organizavimo ir įgyvendinimo kokybinius parametrus, juos grindžiančius rodiklius ir kriterijus (Stasiūnaitienė, Norkutė, 2011). Gilinantis į praktikų organizavimo kokybę, buvo atlikti du skirtingų prieigų tyrimai: kiekybinis tyrimas (imtis: 507 studentai) ir kokybinis tyrimas (2014 m.). Kiekybiniu tyrimu buvo siekiama atskleisti praktikų vadovų aukštojoje mokykloje (tutorių), studentų ir praktikų vadovų įmonėse (mentorių) sąveikos ypatumus. Kokybinis tyrimas atliktas, siekiant pagilinti kiekybinių tyrimų duomenis ir suformuoti konceptualų sociologinį požiūrį į įsidarbinamumo kompetencijos plėtojimą. Abiejų tyrimų duomenys parodė, kad socialinių dalininkų dalyvavimas praktiškai rengiant universiteto studentus yra suponuotas šiuolaikinio darbo pasaulio reikalavimų. Socialinių dalininkų tikslai ir interesai skiriasi, tačiau vienijantis juos veiksnys yra įsidarbinamumo kompetencija ir su ja susijusi pakitusi praktikos samprata, naujų vertybių, veiklos principų ir atitinkamai naujų praktikos kokybės užtikrinimo procesų kūrimas.

Viešieji finansai ir pinigų politikos samprata yra svarbi ir universali kiekvienos šalies bendruomenės ugdymo sritis. Šios socialinių mokslų disciplinos daro įtaką šalies raidai ir atskirų piliečių gyvenimui. Todėl daugelyje valstybių piliečiams ugdyti pasitelkiamos ir viešųjų finansų suvokimo studijos kaip būdas pagrįsti pilietiškumą. Straipsnyje iškeliamos ir nagrinėjamos šios temos ir mokslinės problemos – viešųjų finansų valdymo, kaip svarbios pilietiškumo ugdymo studijų dalies, reikšmingumas, – dirbančiųjų sumokamų mokesčių dydis ir reali mokestinė našta. Taip pat aptariamas studentų ir kariūnų finansinis ugdymas socialinių mokslų krypties programose. Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje mokesčių ir viešųjų finansų tematika tampa vis labiau aktuali, dėl nuolatinės įtampos visuomenėje didinant mokesčius (ir mokesčių naštą), dėl dažno valstybės biudžeto deficito ir viešųjų finansų suvokimo tiesioginės naudos bendram pilietiškumo ugdymo plėtojimui.

Straipsnyje tiriama Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo sistema atkūrus šalies nepriklausomybę: apžvelgiama Lietuvos karininkų rengimo pradžia, atskleidžiama Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos veikla, rengiant karininkus ir jų kvalifikacijos kėlimo galimybes Lietuvoje (pvz., Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje) ir užsienyje.

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos aviacija 1919–1940 metais. Autorius naudodamasis jam prieinamais istoriniais ir literatūriniais šaltiniais siekia išanalizuoti tarpukario aviacinių žinybų bendradarbiavimą, atlikti istorinę aviacinių institucijų analizę.

The article aims at revealing the possibilities of application of dance and movement therapeutic experiments in consultations of soldiers and sailors couples and families. The article discusses the essential principles of Gestalt therapy in applying dance and movement therapy for couples and families, who start creating their couple life or are willing to change, to improve their current presence in the couple or in the family. In order to get answers to the issues of the research, i.e., “What happens, when we are dancing in couple? Moreover, what happens in the marriage, the couple life?“, we have analyzed the metaphor of “the dance of the couple, family life“ through the experiences of the contact cycle. We have provided the results of the theoretical – practical research of changes in couples and families as several pre-defined categories: 1) dual reversibility: exchange of the same behavior; 2) interaction synchronization; 3) other possible models of the couple and family life dance.

Informacinių ir komunikacinių technologijų sukelti globalizacijos procesai meta iššūkius visoms politinio, ekonominio bei socialinio tautų gyvenimo sritims. Globalizacijos metu nyksta fizinės, ekonominės, finansinės, teisinės bei kalbinės kliūtys: vis labiau mokomasi užsienio kalbų, įsigali kelios pagrindinės kalbos, kurių mokėjimas leidžia sėkmingai veikti visame pasaulyje. Tai būdinga ir Lietuvai, Europos Sąjungos narei. Straipsnyje, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (DLKŽ, 2011) duomenimis bei viešąja vartosena, aprašomi keli lietuviški būdvardžiai, kurie dabartinėje viešojoje vartosenoje, be savo įprastinių reikšmių, vartojami ir naujomis reikšmėmis, tikėtina, susiformavusiomis dėl anglų kalbos įtakos, analizuojama, ar semantiškai pagrįsti tam tikri šių būdvardžių vartojimo atvejai, aiškinamasi, koks šių atvejų santykis su kalbos normos reikalavimais, taip pat pristatomi šių būdvardžių vartojimo polinkių studentų kalboje tyrimo rezultatai, pateikiamos išvados bei rekomendacijos, siekiant ugdyti taisyklingus studentų specialybės kalbos įgūdžius.

Straipsnyje pateikiami būsimųjų karininkų santykio su gimtąja kalba, esminiu tautinio tapatumo raiškos matmeniu, tęstinio tyrimo rezultatai. Išryškinamos globalizacijos grėsmės tautų kultūroms, kalbos gyvybingumui, asmens vertybių sistemai. Pristatyti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų tautinio tapatumo patirties ir jo raiškos kaitos daugiakultūrėje aplinkoje kokybinių tyrimų (2011 ir 2015 m.) rezultatai. Taikant lyginimo metodą, nustatyti respondentų kultūrinio identiteto raiškos lygmenys.

Straipsnyje gvildenama problema, susijusi su veiksniais, skatinančiais kariūnų daugiakalbystę mokantis universitetinėse studijose Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – LKA). Vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių kariūnus mokytis užsienio kalbų, yra motyvacija, t. y. kodėl kariūnai renkasi vienas ar kitas užsienio kalbas, kas lemia jų pasirinkimą. Žinant pagrindinius veiksnius, skatinančius kariūnus judėti sėkmės link, galima sutelkti visas individo galias ir energiją pasiekti tikslą – II mokėjimo lygį pagal (STANAG 6001) NATO kalbų mokėjimo standartus. Straipsnyje pateikiamas tyrimas, kurio rezultatai parodė pagrindines priežastis, kodėl kariūnai mokosi užsienio kalbų ir kas juos motyvuoja jų mokytis. Taip pat labai svarbu parodyti, kaip kalbų mokymasis mokykloje koreliuoja su užsienio kalbos pasirinkimu LKA. Straipsnyje pateikiamos išvados, analizuojami ir apibendrinami tyrimo rezultatai, kurie gali būti naudingi tobulinant užsienio kalbų mokymą(si), plečiant ir gilinant žinias apie mokymosi motyvaciją.

Poreikis orientuotis į visuminį mokymąsi (intelektinių, socialinių ir emocinių aspektų vystymasis mokymo procese) akcentuotas jau praėjusio amžiaus antrojoje pusėje. Šiuolaikiniai tyrimai pateikė dar daugiau visuminio mokymosi svarbos argumentų (Gardner H., Hatch T., Laird D., Terenzini P. Šiuolaikinio Lietuvos Respublikos švietimo pagrindinės tendencijos susijusios su mokymo(si) visą gyvenimą politikos įgyvendinimu). Tai padidino užsienio kalbų populiarumą, kuris nusileidžia tik informacinių bei komunikacinių technologijų plėtrai. Tai atsispindi pagrindinėse švietimo formose (formalusis ir neformalusis mokymas), kurios nulemia užsienio kalbų mokymo(si) tikslus, uždavinius, siekinius, nagrinėjamas temas, metodus. Suaugusiųjų švietėjo (andragogo) darbas nukreiptas į ugdymo procesą, daugiausia dėmesio skiriant atitinkamų kalbos įgūdžių, pozityvaus besimokančio asmens mąstymo formavimuisi, kūrybingos ir darbingos atmosferos kūrimui ir komunikacinių gebėjimų plėtrai. Kiekviena edukacinė situacija yra daugialypė ir kompleksiška, ypač mokant profesinės prancūzų kalbos karius ar muitininkus. Muitinės mokymo centras naudoja kombinuotąjį metodą, jungiantį tradicinius ir naujoviškus mokymo stilius. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kuri nenaudoja šio metodo mokant prancūzų kalbos, turi mokomosios medžiagos, tokios kaip vadovėliai karine tematika. Tokia medžiaga prisideda prie mokymo proceso efektyvumo gerinimo. Vilniaus universitetas remiasi tradiciniais metodais siekdamas paruošti būsimus lingvistus arba prancūzų kalbos mokytojus. Formalaus ir neformalaus ugdymo tikslai yra panašūs – padėti besimokančiam asmeniui pasinaudoti sparčiai besivystančios informacinių technologijų visuomenės galimybėmis, priimant modernaus pasaulio iššūkius: globalizacija, kompiuterizacija, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, visuomenės diferenciacija ir hierarchizacija.